Verslo pradžia – prekyba maisto produktais
„Mūsų įmonė yra šeimos verslas. Jo iniciatorius buvo mano vyras. 2000 metais ėmėmės paprasčiausių, mums visiems nuo vaikystės gerai žinomų saldžių kukurūzų gamybos. Tuo metu Lietuvoje niša šioje srityje buvo gana laisva, nes dauguma produktų, kad ir tų pačių „sausučių“, buvo importuojama“, - prisimena bendrovės direktorė J. Jokubauskienė.
Nuo 2000 metų įmonė pradėjo naują veiklą – kukurūzų lazdelių gamybą. „Po penkerių metų pajutome poreikį ne tik prekiauti, bet ir gaminti, kurti tam tikrą pridėtinę vertę“, - pasakoja verslininkė. Siekdama pagerinti produktų kokybę ir išplėsti asortimentą, 2005 metais įsigijo modernią kukurūzų lazdelių – sausų pusryčių gamybos liniją.
Vienas didžiausių sunkumų – rinkos „užkariavimas“
Paklausta, kaip juodu su vyru atsidūrė prekybos maisto produktais ir jų gamybos sferoje, J. Jokubauskienė atsako panašiai kaip ir kiti verslininkai – „atsitiktinai“. „Nei vyras, nei aš nesame susiję su maisto pramone. Tiesiog pajutome turį verslininko gyslelę ir ėmėmės veiklos. Kadangi tai yra mūsų šeimos verslas, stengiamės visur dalyvauti, mokytis ir mokyti“.
Vienas iš didesnių iššūkių, pasak pašnekovės, buvo (ir tebėra) pagaminus naują produktą, įvesti jį į rinką. „Kai jau esi rinkoje, naują gaminį pasiūlyti kiek lengviau, tačiau naujokui tai tikrai nėra lengva. Ypač, jeigu įmonė nėra didelė, o reklama, kaip visi žinome, yra brangus malonumas“, - įsitikinusi bendrovės direktorė.
Tačiau, kai noras vystyti verslą – labai didelis, jis nugali visus keblumus ir baimes, kurių pradžioje tikrai būta. Pašnekovė teigia, jog iš pradžių jiedu bijoję kreiptis į banką ir stengėsi verstis savo lėšomis. Naudojo paprastesnę įrangą, o gamybines patalpas nuomojosi. Tačiau kai verslas įsisiūbavo, neliko kitos išeities. Ir paskolą plėtrai teko paimti.
„Kai verslas yra stabilus, komercinis bankas tampa tavo draugu ir pagalbininku. Tačiau palūkanos įmonei vis tiek yra našta. Todėl džiaugėmės, kai dalį palūkanų mums kompensavo bendrovė „Invega“. Likusias lėšas galėjome investuoti, kad ir į tą pačią gamybą, nes ji reikalauja didžiausių investicijų, kurias kartais netgi būna sunku numatyti“, - tikina J. Jokubauskienė.
Daliniu paskolos palūkanų kompensavimu galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms (iki 50 proc.), o paskoloms iš Verslumo skatinimo fondo grąžinama net 95 proc. palūkanų. Dėl paskolų palūkanų kompensavimo verslininkai dar gali kreiptis iki šių metų pabaigos.
80 proc. eksportuoja
Savo gaminiais „Cerera foods“ prekiauja ne tik Baltijos šalyse, bet taip pat ir Japonijoje, Rusijoje, Australijoje, Kinijoje, Alžyre, Maroke, Ukrainoje, Baltarusijoje, Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Kazachstane, Azerbaidžane bei Barbadose. Šiuo metu įmonės eksportas sudaro daugiau kaip 80 proc. visų pardavimų. Kaip įmonei pavyko pasiekti tokias tolimas rinkas?
„Kiek galėjome, visą laiką stengėmės dalyvauti pasaulinėse parodose, būtent jos padėjo mums pasiekti tokius tolimus kraštus. Rašėme ir teberašome projektus, kad bendrovės dalyvavimas tose parodose būtų paremtas. Kaip žinia, tai tikrai daug kainuoja, ypač kalbant apie mažą ar vidutinio dydžio įmonę“, - pasakoja verslininkė.
Šiuo metu verslininkai J. ir K. Jokubauskai galvoja apie pastato, kuriame įsikūrusios sausų pusryčių gamybos patalpos, renovaciją ir galingesnės gamybos linijos paleidimą, nors kol kas stiprina esamą. Lietuvoje įmonei taip pat norėtųsi pasiekti didesnio žinomumo, tačiau finansinės galimybės yra ribotos, todėl tenka lėšas skirti labiau neatidėliotiniems uždaviniams.
Rubrikoje „Verslo vinis“ rasite daugiau drąsių ir sėkmingų verslo idėjų, kuriomis didžiuojasi jų autoriai ir visi, padėję šiems verslams išvysti dienos šviesą bei sėkmingai augti.
Projekto „Verslo vinis“ iniciatorė INVEGA kviečia susipažinti su verslo finansavimo galimybėmis Lietuvoje ir išdrįsti pradėti bei plėsti savo verslus. Rubrikoje pateikiama informacija apie INVEGOS administruojamas priemones, kurios finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
