„Tas darbas nėra lengvas, yra darbymetis, kai reikia tikrai greitai dirbti, suktis. Kiekvienas darbas, jeigu dirbi atsakingai, nėra lengvas. Jeigu galvoja jaunimas, kad vadybininko darbas yra lengvesnis, tai jie klysta, bet jiems taip atrodo, kad žemės ūkyje dirbti sunku ir nepatrauklu, o vadybininku būti labai lengva. Geru vadybininku taip pat nėra lengva būti“, – sakė S.Kiselienė.
Specialybių paklausa maža, todėl specialistų labai trūksta. Pavyzdžiui, ūkininkams sunku surasti žmogų, kuris galėtų dirbti su žemės ūkio technika, trūksta melžėjų, gyvulininkystės specialistų, ekologinių ūkių darbuotojų ir pan.
Žemės ūkio profesijų nepatrauklumo nepaaiškina darbo užmokestis, mat žemės ūkyje dirbančių žmonių atlyginimai dažniausiai viršija, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Pavyzdžiui, melžėja per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba 2 tūkst. Lt. Sezono metu su žemės ūkio technika dirbantis žmogus uždirba 4-6 tūkst. Lt, žiemą jam mokamas maždaug 2 tūkst. Lt atlyginimas (taip pat atskaičius mokesčius).
„Tai nėra labai populiarios specialybės. Tai yra kasdienis darbas, jis nėra lengvas. Bet tas darbas, tos specialybės yra patikimos. Taigi kas mąsto į ateitį, mato perspektyvą, tai tikrai to darbo turės. Ir ne taip prastai apmokamo. Bet tam, kad tą surastų, tai tikriausiai jaunimas turi įvertinti tai per savo patirtį. Kol jaunas, atrodo, kad galima labai greitai praturtėti, lengvai užsidirbti. Bet to nėra niekur pasaulyje“, – sakė S.Kiselienė.
Melžėja, pavyzdžiui, turi į darbą ateiti 4 ryto, pamelžti karves, sutvarkyti, išplauti visą įrangą. Tada ji turi laisvo laiko iki kito melžimo.
„Norinčių dirbti nėra daug, nors tikrai ne už minimalų atlyginimą dirba melžėjos“, – sakė ŽŪR atstovė.
Pasak jos, Lietuvoje vyrauja nedideli ūkiai (vidutinis lietuviškas ūkis – 14 hektarų ploto), dažniausiai valdomi šeimų. Jeigu įmanoma, ūkininkai apsieina be papildomų darbuotojų. Tačiau didesniame ūkyje darbas be samdomų žmonių yra neįsivaizduojamas.
Tačiau rasti jų – itin sunku.
„Jeigu yra didesnis ūkis, neapsieisi be samdomo darbuotojo. Bet jeigu ūkis yra mažesnis, darbuotojų poreikis pasisamdyti yra. Bet viskas priklauso nuo žmogaus motyvacijos ir noro dirbti. Atsakingą, gerą žmogų surasti, kad ūkininkas galėtų juo visiškai pasitikėti, atostogų metu jam palikti ūkį, yra sunku. Nelabai yra motyvuotų ir atsakingų žmonių. Jeigu ūkis mažesnis, stengiamasi apsieiti vien tik su šeimos nariais. Tai nereiškia, kad šeimą tai tenkina. Tiesiog nėra kitos išeities – sunku surasti patikimą žmogų“, – sakė S.Kiselienė.
Jos teigimu, Lietuvoje tikrai pakanka profesinių mokyklų, ruošiančių žemės ūkio specialistus. Tik nepakanka žemės ūkyje norinčių dirbti žmonių.
