„Žmogus vienoje vietoje turėtų dirbti 3–4 metus, po to derėtų ieškoti saviraiškos galimybių arba toje pačioje kompanijoje, bet kitose pareigose, arba kažkur išorėje, kitoje kompanijoje. Niekada negalima atmesti galimybės, kad gal ten yra tavo vieta, tavo nauji iššūkiai ir pasiekimai“, – teigia K.Kaikaris.
Tarptautinių korporacijų IBM ir „Oracle“ atstovybėse Lietuvoje anksčiau dirbęs vyras gegužės pabaigoje tapo naujuoju „Microsoft Lietuva“ vadovu. Šias pareigas jis derins su pomėgiu, kuris jau 17 metų yra ir papildomas darbas, – „Formulės 1“ varžybų komentavimu.
Technologijų milžinės virtuvėje apsiprantantis K.Kaikaris nemėgsta stereotipų ir išankstinių nuostatų, todėl kol kas neskuba atskleisti savo planų. Bet permainos – neišvengiamas jo gyvenimo prieskonis.
– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į „Microsoft Lietuva“ vadovo postą? Ar tai buvo planuotas sprendimas?
– Po beveik penkerių darbo metų „Oracle“ apsižvalgėme su šeimyna, su žmona, ir nusprendėme, kad atėjo tinkama akimirka – ir mes gailėsimės ja nepasinaudoję – padaryti pauzę. Užsienyje tai vadinama „sabbaticle“ – kai išeini kūrybinių atostogų.
Manau, kad kojos niekada iki galo nesušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi.
Susikrovėme lagaminus ir su dviem mažaisiais vaikais (iš viso turime keturis vaikus, kiti lanko mokyklą) pernai metų pabaigoje išvykome į Aziją. Du mėnesius praleidome Tailande, vieną – Vietname.
Nusivežiau 20 kilogramų knygų, jas skaičiau, buvau su šeima, įgyvendinau tam tikrus savo pomėgius, kuriems anksčiau neskirdavau laiko, pavyzdžiui, išmokau plaukioti jėgos aitvaru, nuėjau į jogos pamokas ir t.t.
Dabartinės galimybės, internetas, neatitraukė mūsų nuo bičiulių, draugų, giminių.
Jau išvažiuodami žinojome, kad vykstame tik trims mėnesiams, viskas buvo suplanuota, o grįžęs pradėjau galvoti, kas toliau. Iš kelių rimtesnių galimybių viena buvo „Microsoft“ ir aš ją ilgai galvos nesukdamas realizavau.
– Kokios buvo kitos galimybės?
– Kitos galimybės buvo nuo visiško krypties pakeitimo, galbūt „startup‘o“ naujo, individualios veiklos, iki grįžimo į korporaciją. Yra dar daug vietinių kompanijų: ir informacinių technologijų (IT), ir kitų sričių. Svarsčiau, mąsčiau ir, matyt, suveikė tas posakis, kad obuolys nuo obels netoli rieda – dirbau IT srityje, čia ir grįžau.
– Ar tai – kilimas karjeros laiptais?
– Sunku pasakyti, ir „Oracle“ buvau atstovybės vadovas, ir čia toks esu. Bet aš tai vertinu kaip platesnes galimybes vien dėl didelės komandos. Be to, „Microsoft“ produktų sprendimų krepšelis, veikla, plotis rinkoje man įdomesnis. Tai – naujas iššūkis.
– Koks buvo atrankos procesas? Kiek laiko tai truko, kaip turėjote įrodyti esąs vertas šių pareigų?
– Pradžia gali būti įvairi – galima pačiam kreiptis ir kandidatuoti siunčiant savo CV; kitas variantas – kai tave kažkas pakalbina; trečias būdas – „galvų medžioklė“, kai dirbant vienoje kompanijoje tave kviečia kitur.
Šįkart buvo „per vidurį“ – turėjau pokalbį, ar man būtų įdomu, ar norėčiau čia dirbti; ir taip pat – ar jie norėtų, kad aš kandidatuočiau. Po jo nusiunčiau CV, įvyko pirmas distancinis pokalbis apie bendrus dalykus, apie mane, žodžiu, toks platesnis CV pasiaiškinimas. Vėliau buvo daug pokalbių su žmonėmis, atsakingais už konkrečias sritis regione. Jie pabendravo su manimi, įvertino kompetenciją, patirtį ir nusipiešė tam tikrą mano paveikslą; atitinkamai ir aš sužinojau, su kuo teks bendrauti, ką, kaip reikės dirbti ir t.t.
Turėjau ir vizitą į būstinę Miunchene, kur akis į akį susitikau su tais žmonėmis, pabendravome gyvai. Visa tai truko du mėnesius, o įvairių pokalbių ir susitikimų skaičius buvo dviženklis. Daugiausia pokalbiai vyko su regiono žmonėmis. Su Steve‘u Ballmeriu („Microsoft“ korporacijos vadovu, – red. past.) susitikti dar neteko.
– Pirmosios savaitės „Microsoft Lietuva“ vadovo poste: ar jau apšilote kojas? Ar daug darbų laukė ant darbo stalo?
– Manau, kad kojos niekada iki galo nesušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi. Rinka, kompanija yra labai dinamiškos, nuolat vyksta pokyčiai.
IT pasaulį gerai pažįstu, bet čia – nauji žmonės, nauji produktai, naujos situacijos. Informacijos srautas, kokybiškai ir kiekybiškai, yra didžiulis. Visgi kompanija yra didžiulė, ji moka ir žino, kaip priimti žmones, kokios problemos jų laukia, kokie iššūkiai. Yra paruošta visa informacija, „įsiliejimo“ planas, nuo ko reikia pradėti, ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, kokių daiktų, prieigos reikia ir t.t. Visa tai čia yra tobulai sustyguota ir aš tampu to organizmo dalimi.
– Kaip priėmė kolektyvas? Kokią nuomonę apie jį susidarėte? Ar daug naujųjų kolegų pažinojote?
– Lietuva nedidelė, ir ne iš oro yra posakis, kad visi lietuviai giminės. Na, giminių čia neturiu, bet pažįstamų veidų, žmonių yra. Su vienais esame susitikę, bendravę, vardus žinome, kažkiek pažįstame vienas kitą. Yra ir tokių, kuriuos matau, susipažįstu pirmą kartą.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./„Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. |
Apskritai mano nuostata yra atsikratyti bet kokių stereotipų, taip gerokai lengviau bendrauti. Gyvenime nemažai problemų, iššūkių kyla dėl to, kad žmonės laikosi stereotipų, išankstinių nuostatų. Jiems trūksta informacijos, nes kai susiformuoji stereotipą, nebeieškai kitų sprendimų. Dėl to kyla net konfliktų tarp žmonių.
Aš manau, kad reikia pažinti žmones, pabendrauti, pasišnekėti, atsidurti su jais įvairiose situacijose. Todėl kol kas negaliu nieko pasakyti apie kolektyvo ypatybes.
– Ar jau reikėjo priimti sprendimų, ar dar „uostinėjatės“?
– Taip, sprendimus teko priiminėti nuo pirmų minučių vienoje ar kitoje srityje. Toks yra vadovo darbas. Kita vertus, tas sprendimų priėmimas dažnai yra komandos darbas.
Dabar yra fiskalinių metų pabaiga – rimtas, karštas periodas. Taigi veiklos tikrai netrūksta. Vasarą gal bus daugiau atostogų, ramesnis laikotarpis.
– Kaip vertinote „Microsoft Lietuva“ darbą, veiklą? Galbūt esate numatęs, kokių pokyčių imsitės?
– Mano senesnė ir dabartinė darbovietės yra didelės kompanijos, programinės ir kitos įrangos gamintojai. Pakilus aukščiau virš produktų, licencijų, konkurencinės kovos, mes tampame tos pačios minties propaguotojai ir skleidėjai, einantys tuo pačiu keliu.
Apie pokyčius kalbėti dar anksti. Kadangi gyvenimas nuolat ir greitai keičiasi, tai pokyčių buvo, yra ir bus.
– Kokia buvo jūsų nuomonė apie „Microsoft“ ir jos produktus prieš pradedant dirbti šioje korporacijoje?
– „Microsoft“ produktus pažįstu ir naudoju nuo senų laikų. Pirmąjį kompiuterį, „IBM Compatible PC“, berods, 1989 metais tėtis atvežė pasisvečiavęs JAV. Jis turėjo spalvotą monitorių, jame buvo „MS DOS“ komandinė eilutė, kartu pridėta daug didelių, minkštų diskečių. Jose buvo keletas žaidimų, o vienoje jų radau „Windows“.
Ten, berods, buvo antroji versija, nes ji buvo labai primityvi, be daugiaprogramio režimo, grafikos. Įdomu buvo tai, kad galima ekrane atsidaryti kelis įrankius, tarkime, laikrodį, failų, aplikacijų tvarkykles, komandinę eilutę, dar kokį primityvų žaidimą – tai atrodė patogu ir progresyvu.
Taigi aš pažįstamas su „Microsoft“ produkcija seniai ir ilgai ją naudojau. Gal ne visas „Windows“ versijas esu išbandęs, bet pradėjau tikrai anksti.
Be abejo, mano nuomonė buvo tik teigiama, kitaip nebūčiau jos naudojęs. Dabar, tapęs „Microsoft“ šeimos nariu, tą žinių gylį ir plotį tik gilinsiu.
– Ar tiesa, kad naudojate „Mac“ kompiuterį? Ar dabar jam dar liks vietos jūsų namuose?
– Prieš gerus penkerius metus nusipirkau „Mac“ kompiuterį su dideliu, geros raiškos ekranu. Bet po pirmosios praktikos su „Mac OS“ operacine sistema nusprendžiau, kad man visgi patogiau, geriau funkcionalumo, suderinamumo, įpročių prasme naudoti „Windows“ operacinę sistemą ir aplikacijas. Taigi mano asmeniniame kompiuteryje įdiegta „Windows“ operacinė sistema.
Gerbiu visus rinkos žaidėjus, man smagu, kad yra konkurencija, kuri skatina tobulėjimą, didina vartotojų pasirinkimą. Juk aš irgi esu vartotojas.
