Įkvėpė noras tausoti gamtą
Pripažinsiu, kad kaip turbūt daugelis žmonių, iki šiol žodį „krematoriumas“ siejau tik su mirtimi ir juodais iš kamino virstančiais dūmais. Tačiau pasikalbėjusi su vienu jo įkūrėjų V. Andrikiu, supratau, kad Kėdainių krematoriumas ne toks niūrus kaip piešia vaizduotė, o tamsūs dūmai tėra fantazijos vaisius, nes jo kaminuose įrengti moderniausi Rytų Europoje filtrai, neleidžiantys kenksmingoms medžiagoms patekti į aplinką. Būtent su aplinkosauga susijusios idėjos V.Andrikį paskatino įkurti pirmąjį Lietuvoje krematoriumą.
Verslo idėją jam pakuždėjo amerikiečių tyrimas apie taršą kapinėse. Pasirodo, jei kapinės užima 6 hektarų plotą, tai iš jose palaidotos medienos būtų galima pastatyti 60 namų. Šiame plote užkasta maždaug 1500 tonų metalo, o jo paviršiuje pūpso apie 30 tonų betono. Į palaikus suleistu balzamavimo skysčiu būtų galima užpildyti nemažą baseiną.
- Karstų lakas, dažai, sintetinė tekstilė viduje, sintetinės velionių įkapės, medžiagos, suleistos tam, kad kūnas kuo ilgiau išsilaikytų, yra tarša, anksčiau ar vėliau patenkanti į aplinką, greičiausiai ir į gruntinius vandenis. O kremuojant toksiškos medžiagos sulaikomos filtruose, tad į aplinką nepatenka, - pasakojo V.Andrikis.
Apie krematoriumą – be mistikos šydo
Verslininkas teigė, kad labiausiai žmonės krematoriumo statyboms priešinosi baimindamiesi taršos. Tačiau, pasak jo, krematoriumas teršia aplinką tiek, kiek dujomis šildomas namas. Jis be užuolankų kalbėjo apie krematoriumo veikimą:
- Kėdainių krematoriume kūnai deginami trijose kamerose. Pirmojoje kameroje liepsnos apima karstą, o po to ir kūną. Šį procesą gali stebėti mirusiojo artimieji, o jiems leidus – ir ekskursijų lankytojai. Antrojoje kameroje vyksta mineralizacija – sudega tai, kas nesudegė pirmojoje, o kaulai virsta mineralais. Oras abejose kamerose įkaitinamas iki 800-1000 laipsnių. Kiek ilgiau dega su alkoholiu problemų turėjusių ar vėžiu sirgusių žmonių kūnai – jų ląstelėse yra daugiau vandens. Trečiojoje kameroje pelenai šaldomi, subyra į kapsulę ir kapsulėje atiduodami velionio artimiesiems. Kremavimo procesas ir su juo susijusios procedūros užtrunka iki trijų valandų. Šį laiką velionio artimieji gali praleisti krematoriume esančioje poilsio zonoje, kur yra vaišinami kava arba arbata.
Tiems, kurie vis dar linksta kapinėse laidoti palaikus, V.Andrikis galėtų paprieštarauti. Kapinės nėra amžinos – jos naikinamos plečiantis gyvenamųjų ar pramoninių vietovių plotams.
- Pamenu vieną nutikimą iš savo vaikystės, kai tėvai norėjo pakelti mūsų kiemo grunto lygį ir buvo atvežta smėlio iš karjero. Tame smėlyje aš, brolis ir kaimynų vaikai radome daugybę kaulų, tarp jų ir kaukolių. Tėvų patarti kaulus surinkome ir užkasėme po obelimi. Tačiau vienas kaimynas, pasirodo, vogčiom paėmė vieną kaukolę ir naudojo ją kaip žvakidę, - pasakojo verslininkas.
Krematoriumas – patraukli darbovietė
Šiuo metu pačiame krematoriume dirba penki darbuotojai – trys operatoriai ir du administratoriai.
- Atranka į šias darbo vietas buvo milžiniška. Į administratorių vietas pretendavo maždaug 100 žmonių. Perskaitėme daugybę gyvenimų aprašymų, su kandidatais kalbėjomės telefonu bei akis į akį ir mums pavyko išsirinkti labai gerus darbuotojus, kėdainiškius. Dabar jie sulaukia padėkų iš velionius atlydėjusių artimųjų ir tiesiogiai, ir atsiliepimų knygoje, - sakė V.Andrikis.
Atsiliepimų knyga – naujas dalykas Kėdainių krematoriume. V.Andrikis minėjo, kad prieš tai kolektyvas sulaukdavo padėkų elektroniniu paštu, tad buvo nutarta suteikti gedintiems žmonėms galimybę tos akimirkos išgyvenimus išsakyti ant popieriaus.
- Padėjome atsiliepimų knygą poilsio kambaryje. Laukdami, kol baigsis kremavimo procesas, velionio artimieji joje dėkoja darbuotojams ir išlieja netekties skausmą.
Žinomas ir be „Facebook“
Krematoriumas sulaukia vis didesnio Lietuvos gyventojų dėmesio. V.Andrikio nuomone, taip yra dėl keleto priežasčių.
- Manau, sėkmė lydi dėl to, kad esame atviri visuomenei, nieko neslepiame. Vos krematoriumui pradėjus veikti, pirmuosius jį apžiūrėti pakvietėme kėdainiškius. Norinčiųjų buvo daug, tad ekskursijas teko organizuoti du šeštadienius iš eilės, - prisiminė V.Andrikis.
Vienas iš didžiausių sėkmės garantų yra ir paslaugų kokybė. Prieš pradėdami krematoriumo statybą, verslininkai lankėsi įmonėse Vokietijoje, teikiančiose kremavimo paslaugas, ir iš jų mokėsi. Įrangą pirmajam Lietuvoje krematoriumui jie taip pat įsigijo iš vokiečių – žinomiausios tokios įrangos gamintojos, įmonės IFZW. Jau veikiančio krematoriumo paslaugų kokybe patenkinti klientai apie tai papasakoja pažįstamiems ir tai, pasak verslininko, yra pati geriausia reklama.
Kalbėdamas rimtai, o gal tik šmaikštaudamas, V.Andrikis neatmetė galimybės sukurti paskyrą krematoriumui socialiniame tinkle „Facebook“, kad apie jį sužinotų dar daugiau žmonių. Verslininko nuomone, Kėdainių krematoriumas populiarėja ir dėl to, kad jo paslaugų kainos yra žemesnės nei įsikūrusių aplinkinėse šalyse, o Lietuvos gyventojams sudaryta galimybė po mirties būti kremuotiems gimtinėje. Prie sėkmės prisideda ir tinkamai pasirinkta geografinė vieta – Lietuvos centras. Svarbu ir tai, kad jau daugiau nei pusę amžiaus kremavimui neprieštarauja Krikščionių bažnyčia.
Kėdainių krematoriumo paslaugų kokybę bei įmonės socialinę atsakomybę patvirtina ir apdovanojimai. Jo paslaugos 2012 metais buvo įvertintos „Metų gaminio“ titulu. Šiemet krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT“ Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“ už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą ir alternatyvaus laidojimo būdo pasiūlymą.
Paprašytas pasidalyti verslo sėkmės receptu su tais, kurie dar tik planuoja imtis didesnio verslo, ypač specifinio, V. Andrikis sakė, kad pradėti reikia nuo mažesnio verslo ir kaupti patirtį, įgyti įgūdžių. Na, o svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, ir kiekvieną dieną svajoti apie savo tikslą. Juk net ir svajonė yra mažytis žingsnelis tikslo įgyvendinimo link.
