Didžiausias šešėlis egzistuoja gamyboje. Dr. Friedricho Schneiderio tyrimas rodo, kad 2005 metais penkiose tirtose Europos šalyse (Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje) sugebėta nuslėpti 159 mlrd. eurų pajamų. Šešėlio nepavyksta išvengti ir žemės ūkyje. Tiesa, jis kur kas mažesnis. Skaičiuojama, kad 2005 metais tose pačiose valstybėse žemės ūkyje neapskaityta 19 mlrd. eurų pajamų.
Dr. Friedricho Schneiderio, šešėlinės ekonomikos tyrėjo, studijoje teigiama, kad nelegalios veiklos žmones paskatina imtis keturi pagrindiniai faktoriai. Visų pirma, gyventojai, vengdami mokesčių, tikisi sutaupyti. Be to, šešėlinė ekonomika yra suprantama kaip normali visuomenės gyvenimo dalis, todėl nelegalia veikla užsiimantys žmonės dažnai nejaučia dėl to kaltės. Šešėlinę veiklą taip pat skatina lengvas dalyvavimas – prisijungti galima iškart, nėra jokių biurokratinių kliūčių. Taip pat tikimybė, kad mokesčių vengimas bus išaiškintas, tebėra maža arba baudos – pernelyg menkos.
Šešėlinės ekonomikos dydis pagal sektorius:
 |
| Schneiderio tyrimas |
Dirba nelegaliai
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas aiškina, kad šešėlinė veikla žemės ūkyje savo esme nesiskiria nuo kitų sektorių – šešėlis atsiranda tuomet, kai žmonės bėgdami nuo mokesčių ar reguliavimo vykdydami savo veiklą pažeidžia įstatymus.
„Vienas iš pavyzdžių – nelegalus darbas. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis 2012 m. pas ūkininkus išaiškinta 106 nelegaliai dirbę žmonės, 2011 m. jų buvo 129. Pagal sektorius žemės ūkis yra ketvirtoje vietoje pagal daugiausiai išaiškintų nelegaliai dirbančių žmonių kiekį“, – sakė V.Žukauskas.
Nuo 2006 iki 2012 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu užregistruota apie 1000 skambučių, kuriuose gyventojai informavimo apie galimus teisės aktų pažeidimus, taip pat ir apie nelegaliai mokamų darbo užmokestį „vokeliuose“ žemės ūkio sektoriuje.
„Nelegalų darbą ir darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ pirmiausia lemia darbo jėgos apmokestinimas, kuris Lietuvoje siekia apie 40 proc. Ūkininkai norėdami išmokėti atlyginimą legaliai, didelę dalį jo turi skirti mokesčiams, todėl dalis jų susitaria ir darbuotojams atlyginimą išmoka nelegaliai. Kita šešėlinės ekonomikos rūšis žemės ūkyje – pajamų neapskaitymas, kuomet ūkininkai, žmonės neapskaito už parduodamas prekes gaunamų pajamų“, – sakė LLRI ekspertas.
Šešėlyje – mėsa
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjai Albertas Gapšys ir Ovidija Eičaitė atliko tyrimą, kaip šešėlinė ekonomika žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje veikia šalies biudžetą.
„Lietuvos biudžetas vien iš prekybos mėsa turgavietėse praranda virš 30 mln. Lt, kurie nusėda į turgaviečių prekybos tarpininkų kišenes“, – rašoma tyrimo išvadose.
Tyrimo autorių teigimu, šešėlinė ekonomika labiausiai gresia mėsos ir vaisių bei daržovių sektoriuose.
„PVM tarifų taikymo praktika rodo, kad du trečdaliai ES šalių žemės ūkio ir maisto produktams taiko sumažintus tarifus, kurie savo dydžiu yra artimi kaimyninių šalių tarifams. Taip siekiama išvengti bereikalingų rinkos konkurencinių pranašumų kitos šalies atžvilgiu. 2009 m. Lietuvoje susiklostė priešinga situacija – sunkmečio laikotarpiu PVM lengvata kai kuriems žemės ūkio ir maisto produktams panaikinta. Dėl to mokesčius mokantys rinkos dalyviai (mažmeninės prekybos ir perdirbimo įmonės) palaipsniui praranda vartotojus vidaus rinkoje. Juos nukonkuruoja šešėlinės ekonomikos verslas“, – rašoma tyrimo išvadose.
Turgavietėse daugiausia parduodama perpirkta žemės ūkio produkcija. Vilniaus turgavietėse apie du trečdalius visų prekeivių sudaro mėsos pardavėjai.
„Lietuvos biudžetas vien iš prekybos mėsa turgavietėse praranda virš 30 mln. Lt, kurie nusėda į turgaviečių prekybos tarpininkų kišenes“, – skelbia tyrimas.
