Juk kiekvieną dieną, pavyzdžiui, žuvies parduotuvėse, galima nusipirkti kokį ryklio peleką ar vandenų skrajūnės rajos sparną. Visa tai iš tolimiausių ir egzotiškiausių kraštų kažkaip turi atkeliauti į Lietuvą. Vis tik retas žino, kaip mūsų parduotuvių prekystaliai prisipildo prekių gausa. Todėl „Verslo vinis“ nutarė pasidomėti šiuolaikinių karavanų keliais ir klystkeliais bei logistikos verslo, suvežančio į mūsų kasdienybę pasaulio įvairovę, virtuve.
Apie logistikos ekspedijavimo įmonę „Baltic Freight Service“ („Krovinių gabenimo paslaugos Baltijos šalyse“, toliau – BFS) kalbama, kad į ją kreipiasi ir tie, kieno krovinio nebesiima gabenti niekas. Septyniolika metų sėkmingai jūros, oro ir sausumos takais krovinių gabenimą organizuojančios įmonės direktorius ir vienas iš akcininkų Lauras Lukošius dabar jau kaip „anekdotą iš gyvenimo“ prisimena 80 vilkikų vištienos.
 |
| Sauliaus Serapino nuotr./Logistikos ekspedijavimo įmonės „Baltic Freight Service“ direktorius Lauras Lukošius |
Vienas verslininkas į Klaipėdos uostą atplukdė visą laivą šaldytos vištienos. Tačiau kaip tik Rusija įvedė apribojimus vištienos importui iš kitų šalių. Vištienos, kurios per Lietuvą į Rusiją keliauja daug, importas buvo laikinai pristabdytas, todėl ta, kuri buvo pakeliui, turėjo kažkur sustoti. Ją reikėjo kažkur sandėliuoti. Ir ne paprastuose sandėliuose, o šaldytuvuose. Gabenama vištiena greitai užpildė visus arčiausiai esančius sandėlius Lietuvoje ir kaimynėse šalyse. Todėl verslininkui, atplukdžiusiam dar vieną laivą tos pačios produkcijos, Klaipėdoje buvo atsakyta. Jis kreipėsi į BFS: ką daryti, laivas jau atplaukęs, o vienos dienos prastova kainuoja nežmoniškus pinigus, gelbėkite. BFS darbuotojai greitai surado ką tik atsidariusį naują sandėlį, į kurį dar niekas nebuvo spėjęs įlysti. Tai buvo ganėtinai paprasta. Tačiau be to dar reikėjo organizuoti labai skubų visos tos vištienos nugabenimą į sandėlį. Per tris dienas reikėjo surasti 80 vilkikų ir juos organizuoti taip, kad gabenimas vyktų nenutrūkstama vorele. Taip pat susitarti, kas krovinį pakraus ir iškraus.
„Iš tiesų buvo ką veikti. Krovinys buvo įprastas, bet labai didelės apimties ir jį pergabenti reikėjo labai greitai. Tai pareikalavo didelio organizuotumo“, – dabar jau su šypsena prisimena L.Lukošius.
„90 valstybių ir 350 partnerių visame pasaulyje – tiek aprėpia mūsų partnerių užsienyje tinklas“, – skelbia BFS savo interneto svetainėje.
Pasak įmonės direktoriaus, jie gabena krovinius praktiškai visur, kur pageidauja klientas: „Mūsų galimybės leidžia nugabenti krovinį bet kur, kur tik skrenda lėktuvai, plaukia laivai ar važiuoja automobiliai. Turime ilgalaikius gerus santykius su jūrų linijomis, stiprų įdirbį: joms duodame didelius srautus, o juos duoda mums geras kainas. Tai leidžia konkuruoti su kitais. Kalbant apie pervežimus jūros transportu, dažniausiai mūsų aptarnaujamos rinkos yra Artimuosiuose Rytuose, Azijoje. Didelę mūsų paslaugų rinkos dalį sudaro Kinija, Korėja, Taivanis. Taip pat Vidurio Rytai – Indija, Pakistanas. Šiaurės Amerika. Automobiliniai pervežimai dažniausiai vykdomi Europoje. Tokiu būdu daugiausia krovinių vyksta iš Vakarų Europos į Lietuvą, Baltarusiją ir Rusiją“.
Paklaustas, kaip pats vertina savo vadovaujamos įmonės veiklą, L.Lukošius sakė, kaip sėkmingą. Esą negalėtų vertinti kitaip, nes jam tiesiog būtų gėda jai vadovauti.
Šioje įmonėje dirbantys 29 darbuotojai kasdien bendrauja su pusšimčiu klientų iš įvairiausių pasaulio šalių. Vien oro linijomis, kuriomis skraidinami smulkesni ir vertingesni kroviniai, jie kasmet pergabena 400 tonų. Praėjusiais metais šis palyginti mažas kolektyvas sugebėjo įmonei uždirbti 40 mln. Lt pajamų. Nors tokių logistikos įmonių kaip BFS Lietuvoje veikia keli tūkstančiai, ji pernai buvo įtraukta į „Verslo žinių“ skelbiamą geriausių logistų 40-dešimtuką.
Paklaustas, kaip pats vertina savo vadovaujamos įmonės veiklą, L.Lukošius sakė, kaip sėkmingą. Esą negalėtų vertinti kitaip, nes jam tiesiog būtų gėda jai vadovauti. Jis neslėpė, kad labiausiai įmonėje vertina čia dirbančius savo srities profesionalus, asmenybes, kurie jie yra labai vertingi. Darbuotojų nutekamumas iš įmonės tikriausiai yra vienas mažiausių Lietuvoje. Žmonės iš čia nebėga, o tai šiais laikais yra retenybė, mat darbuotojai yra linkę sparčiai kaitalioti darbo vietas, ypatingai jaunimas, kuris greitai išsiaiškina sau palankiausias darbo sąlygas.
„Žmonės, turintys didžiausią patirtį, visuose skyriuose dirba labai senai. Mano manymu, tai yra tam tikras požymis, kad mūsų įmonei neblogai sekasi ir jiems čia dirbti patinka, savo darbą jie vertina. Jei įmonei būtų prastai, žmonėms irgi nebūtų įdomu ir jie čia nesėdėtų“, – mano L.Lukošius.
BFS darbuotojų teigimu, jie paprastai gabena plataus vartojimo prekes. Nemažai to, ką jie atveža, galima pamatyti įvairiose maksimose ir senukuose. Tai visokie įrengimai, atsarginės dalys, technika ar greitai gendantys produktai. Kai kąsite kitą McDonald‘s sūrainį, jau žinosite, kad pusfabrikačius šiam amerikietiškam sumuštiniui į Lietuvą atgabeno BFS. Japonijos firmos „Hitachi“ mums siūlomos atominės elektrinės modelis, kuris buvo pristatomas visuomenei ir politikams, taip pat iš atvyko BFS pastangomis. Vilniuje eidami pro gerai visiems žinomos LTV laidos „Bėdų turgaus“ vedėjos Editos Mildažytės iniciatyva čia atsiradusį žaliojo granito obuolį – paminklą labdariams – taip pat galite pasigirti žinantys, kad iš Kinijos jį atgabeno mūsų minima įmonė. Jos pastangomis į Vilnių atvežtas postamentas Vinco Kudirkos paminklui, Vilniaus Arkikatedros aikštės grindinio plytelės.
 |
| Sauliaus Serapino nuotr./Logistikos ekspedijavimo įmonė „Baltic Freight Service“ |
„Šiaip į Vilnių esame nemažai akmens atgabenę. Katedros aikštėje jo nemažai suguldyta“, – teigė L.Lukošius.
Didelę BFS klientų dalį sudaro ne lietuviai ir ne Lietuvos piliečiai. Pasak L.Lukošiaus, įmonė turi nemažai užsakymų, kurie keliauja nei į Lietuvą, nei per Lietuvą, o kažkur aplink, naudojantis lietuvių krovinių ekspedijavimo paslaugomis.
„Didžiausios rinkos šalia mūsų yra Rusija ir Baltarusija. Tai rinkos, turinčios didelį potencialą, vis dar neišsemtos ir ne tokios išvystytos, kaip Vakarų Europoje. Jei Lietuvoje gyvena 3 milijonai, tai šalia esanti Baltarusija turi 10 milijonų gyventojų. Aš jau nekalbu apie Rusiją. Prisimenant rubriką „Verslo vinis“, galima teigti, kad mūsų verslo vinis yra didelė patirtis ir žinojimas, kaip tą daryti bei turėjimas nelietuviškų klientų, išnaudojant tiek Lietuvos geografinę padėtį, tiek čia esančias logistines galimybes. Aišku, neskaitant Rusijos ir Baltarusijos, turime klientų ir Vakarų Europoje. Daugiau negu pusę mūsų klientų yra ne lietuviai“, – sakė L.Lukošius.
Pasak jo, BFS parduoda paslaugas, o ne daiktus, kurios, pirmiausia, yra bendravimas su žmonėmis. Tad jiems svarbus bendravimas su klientais ir santykių su jais palaikymas: „Gamybos įmonė gali pasiūlyti tinkamoje vietoje reikalingą prekę ir ji pati jau „veža“ visa kita. Kadangi labai daug mūsų klientų yra Rusijoje ir Baltarusijoje, labai svarbu, kad mes mokame kalbėti rusiškai, nemažai mūsų žmonių prisimena sovietinių laikų juokelius ir tai mums padeda. Be to, mūsų mentalitetas jiems yra artimesnis, mums lengviau su jais rasti bendrą kalbą“.
Jis priminė, kad krovinių gabenimas mūsų šalies ūkyje užima svarbią vietą. O visas transporto sektorius sukuria arti 10 procentų bendrojo vidaus produkto. Didelę dalį šio sektoriaus
įmonių pajamų sudaro eksportas. Jos taip pat didelę dalį savo paslaugų eksportuoja į užsienį. Tai gerina Lietuvos konkurencingumą, mažina einamosios sąskaitos deficitą.
„Kaip teikia ekonomikos analitikai, tokie, kaip mes, ženkliai prisideda prie Lietuvos eksporto augimo. Visi dėl to džiaugiasi, nes eksportas pastaruosius keletą metų buvo varomoji ekonomikos augimo jėga. Lietuva palyginta maža šalis, bet joje yra registruota tiek transporto priemonių, kiek Lietuvai tikrai nereikia. Didesnė jų dalis dirba vežiodami krovinius iš Vakarų Europos į Rusiją“, – teigė BFS vadovas.
Prisiminęs 2009 metais prasidėjusią ekonominę krizę, įmonės direktorius pakartojo kolegos taiklų pastebėjimą, apibūdinantį tada susiklosčiusią padėtį: vieną dieną visi telefonai nutilo.
Transportininkai ir tie, kas susiję su juo, patys pirmieji pajuto krizę. Kai žmonės nustoja užsakinėti prekes, pirmiausia transportas nebeturi ką vežti.
„Pergyvenome tikrai nelengvai. Pajamos smuko perpus. Nenoriu girtis, bet pasakysiu, kad mes pasielgėme taip, kaip estai, kurie prieš krizę taupė pinigus, tad jie galėjo gražiai iš jos išeiti. Mes darėme tą patį. Turėjome didelį pinigų rezervą, kurį, atėjus krizei, padėjom į šoną, kad išgyventume iš to, ką turime ir nesuvalgytume rezervų. Kai krizė ėjo į pabaigą, vis dar turėjome savų lėšų, kuriomis galėjome pasinaudoti. Tad žmonių atleidinėti nereikėjo“, – pasakojo L.Lukošius.
Pasak jo, transportas krizę jau seniai yra išgyvenęs ir 2011 metai daug kam jau buvo geri. O dabartiniai metai daugeliui įmonių yra geresni nei prieš krizę. Apie BFS veiklą galima spręsti ir iš to, kad tik pasibaigus krizei, įmonė sugebėjo padaryti vieną iš didesnių, tačiau konkurencijos sąlygomis būtinų investicijų. Prieš pusmetį ji iš savo lėšų įsirengė ir atidarė sandėlį, kuriame yra teikiamos ne tik sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, komplektavimo, rūšiavimo, markiravimo, bet ir muitinės tarpininko paslaugos. Logistikos įmonei tai buvo trūkstama grandis.
„Nemažai krovinių, kurių gabenimą organizuojame, keliauja per Lietuvą. Ne mažai daliai jų reikalingos sandėlio paslaugos. Turėdami savo sandėlį esame lankstesni, galime kažką greičiau pasiūlyti, ko klientas ne visada greitai gauna kitur. Anksčiau sandėliavimo paslaugas pirkdavome iš kitų, tačiau nusprendėme, kad jau patys turime pakankamą srautą. Supratome, kad tai mums padėtų dar labiau plėsti savo veiklą“, – sakė BFS direktorius.
Įmonė investavo ne tik į sandėlį, kurio du trečdaliai jau yra užpildyti, bet ir į modernią jo įrangą bei pažangią sandėlio valdymo programą. L.Lukošius neslėpė, kad atidarydami sandėlį, orientavosi į aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas.
„Turime modernią sandėlio valdymo programą. Klientui ji leidžia internetu prisijungti prie jos ir matyti, kokie kroviniai yra sandėlyje, duoti užsakymus internetu. Jam nereikia skambinėti, klausinėti. Tai yra labai pažangus dalykas. Modernios sandėlio valdymo programos reikalingos ten, kur yra dideli srautai, kad viską galėtum laiku susekti, kad pakrovėjai be reikalo nevažinėtų pirmyn atgal, kad pakrovimo darbai reikalautų ko mažesnio kiekio žmonių darbo“, – aiškino L.Lukošius.
BFS direktorius teigė, kad kiekvienoje savo veiklos srityje jie turi vienokių ar kitokių pranašumų, nors netvirtino, kad tarp kitų įmonių yra pranašiausi. Kalbėdamas apie oro pervežimus, teigė, kad čia dirbančio personalo sukaupta patirtis, žinojimas ir įgūdžiai padeda pritraukti krovinius: „Kroviniai ieško geriausių variantų, kaip jiems skristi. Klientai ieško patikimumo, alternatyvių gabenimo būdų. Čia esančių žmonių patirtis ir žinojimas irgi padeda, išsiskiria iš kitų. Jei lygintume su kitomis čia dirbančiomis įmonėmis, tai, manau, tikrai tai būtų vienas iš mūsų išskirtinumų“.
Kliento akimis jie yra tarpininkai, kurie viską suorganizuoja, kad nevėluotų, neužstrigtų, nepasimestų. Sustyguoja, kad viskas veiktų. Juk kartais būna ir taip, kad pasimetęs krovinys atrandamas kitame pasaulio krašte. Gal ir todėl Transportininkų diena yra balandžio 1-oji: lyg koks teisėtas leidimas kartais pameluoti.
„Aišku, klientas tai girdėdamas supyktų, bet transportininkui kartais tenka meluoti, kur iš tiesų yra jo krovinys. Meluoti tenka tam, kad nesupykdytum kliento ir išspręstum kokią nors keblią situaciją“, – teigė BFS darbuotojai, kurių įsitikinimu toks melas yra „šventas“, reikalingas tam, kad būtų tausojami kliento nervai.
„Na ką gali pasakyti žmogui, kai jis skambina, prašydamas nueiti pas laivo kapitoną ir liepti, kad plauktų greičiau, nes jo krovinys yra labai skubus? Vienam klientui, kuris vykdė Vilniaus savivaldybės užsakytą projektą, gabenome iš Kinijos grindinio plyteles. Krovinys šiek tiek vėlavo. Savivaldybės susirinkime buvo sprendžiama, ką daryti, kad ta siunta Lietuvoje atsirastų kuo greičiau. Mano klientas savivaldybės tarnautojus informavo, kad krovinys vis dar laive, o laivas vis dar plaukia. Tai savivaldybės klerkas surado lengvą išeitį: skambinam kapitonui – tegu plaukia greičiau. Jei žmogus pamatytų tą laivą, kuris net į Klaipėdos uostą įplaukti negali ir plaukė į didesnį Hamburgo uostą, tai suprastų, kad jo nei pastumsi, nei patrauksi“, – pasakojo L.Lukošius.
Pasak jo, krovinys, skiriasi nuo keleivio, kuris pavėlavęs į reisą gali pats kažkur nubėgti, paskambinti, pats sau padėti. Krovinys, kol tu jo nepastumsi, niekur nenueis ir niekam nepraneš, kad jį paliko: „Kitas dalykas yra dar tai, kad mes viską darome svetimomis rankomis, juk neturime nei savo laivų, nei lėktuvų. Tačiau, skirtingai nei klientas, išmanydami savo darbą, žinodami subtilybes, niuansus, galime daug ką numatyti ir padaryti taip, kad problemų būtų kuo mažiau arba apskritai jų nebūtų“.
