„Kaip gimė ši verslo idėja? Nebuvo, ką valgyti. Norėjome prieinamo kaimiško, šviežio, gero produkto. Pirmiausia sau, šeimai“, – sakė parduotuvę „Pas Bobutę“ internete kartu su žmona prieš porą metų įkūręs G. Leliukas.
Verslininkas, šiuo metu turintis 3 vaikų šeimyną, teigė, kad pati pradžia buvo lėtoka, prireikė lėšų verslo įsivažiavimui. Tačiau šiaulietis jau dvejus metus važinėja pas ūkininkus, o jo parduotuvėlėje šiandien jau siūloma daugiau nei keli šimtai produktų. Jaunasis verslininkas teigė, kad visi produktai jo parduotuvėje – itin kruopščiai atrinkti ir paragauti.
„Pavyzdžiui, mėsa būna tik ką papjauto gyvūno ir jau tą pačią ar kitą dieną išvežama pas klientą, todėl kokybė užtikrinta. Aišku, negalime pasiūlyti tokios gaminių įvairovės, kaip visi kiti gamintojai, tačiau turime ištikimų klientų, kuriems reikia išskirtinių produktų“, – kalbėjo pašnekovas.
Palankios sąlygos verslui paskatino plėtrą
Pasak G.Leliuko, verslo pradžiai prireikė skolintis apie 20 tūkst. litų įrangai įsigyti. „Kreipėmės į bankus, tačiau to metu mums siūlė 14 proc. dydžio palūkanas. O štai mūsų pasirinktoje kredito unijoje jas pasiūlė ne tik mažesnes, bet ir supažindino su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priemone, pagal kurią beveik visos palūkanos gali būti kompensuojamos. Šiandien palūkanų beveik nemokame – 95 proc. jų dengia INVEGA. Už paskolos lėšas pirmiausia įsigijome automobilį su šaldytuvu produktams pervežti ir pristatyti kituose miestuose, kitos reikalingos įrangos“, – vardijo Gytis.
„Šviežio“ verslo vadovas teigė, kad „Pas Bobutę“ šiuo metu turi ir sandėlį, o iš Šiaulių produktai pasiekia klientus Vilniuje ir Kaune. Sostinėje jų daugiausia. Apie paprastą parduotuvę Gytis kol kas negalvoja – pirkėjo internete užsakyti maisto produktai yra sudedami į atskiras dėžes ir gabenami automobiliu-šaldytuvu kartą per savaitę.
„Lietuvoje prekyba ekologiškais produktais dar nėra tokia populiari. Turbūt vienas sudėtingiausių tokio verslo niuansų yra tai, kad neperkami dideli kiekiai. Tuomet tenka įgyti partnerių pasitikėjimą, reikia pačiam nuvažiuoti pas gamintojus, viską patikrinti. Tačiau užtenka paragauti ir supranti, kad tai visiškai kas kita nei siūloma didelėse parduotuvėse“, – apie savo parduodamų produktų kokybę kalbėjo įmonės vadovas, šiuo metu bendradarbiaujantis su 20 ūkininkų, smulkiųjų gamintojų.
Gytis teigė, kad „Pas Bobutę“ idėja – šviežių, kaimiškų produktų pristatymas kas savaitę į klientų namus, kol kas gerbėjų turi tarp tuo besidominčių, aktyvių jaunų šeimų, kurios ieško ekologiško, sveiko produkto. Anot jo, žmonės vis daugiau laiko praleidžia darbe, automobilyje, transporto spūstyse, todėl kyla poreikis tausoti savo laiką, tačiau noras valgyti ne savaitę lentynoje pragulėjusią, o šviežią duoną, sviestą, kaimišką vištą ar triušieną – ne mažiau svarbus. Visgi verslininkas teigė nežinantis, kas bus rytoj. „Jei jaunimas emigruos tokiais mąstais ir toliau, nežinia, ar mūsų klientų skaičius labai augs“, – kiek suabejojo G. Leliukas.
Šiuo metu visas jaunos šeimos iš verslo gaunamas pajamas stengiamasi skirti vaikų gerovei užtikrinti, tačiau apie verslo plėtrą galvojama. „Mūsų prioritetas šiuo metu – vaikai, dėl kurių iš esmės ir startavo „Pas Bobutę“, kai parūpo, ką valgo mūsų atžalos. Tačiau nuolat mąstome, ką galime nuveikti ateityje ir su savo verslo idėjomis“, – teigė šiaulietis G. Leliukas.
Galimybių verslui yra – trūksta tik žinojimo
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovo pavaduotojas, jau 20 metų savo maisto ir prekybos įmonę valdantis verslininkas, Artūras Mackevičius sutinka, kad smulkiajam verslui dažnai būna nelengva pradžioje, kartais – vien dėl didžiųjų tinklų buvimo.
„Jau 20 metų turime verslą, pas mus dirba 25 žmonės, kartais – iki 30. Prekiaujame maisto ir kitais produktais. Šiaip taip atsilaikėme, tačiau didieji centrai centras po centro plečiasi, ateina didelis prekybos centras ir mažieji traukiasi“, – vertino A. Mackevičius.
A. Mackevičius patarė jauniesiems verslininkams – ypač pradedant verslą – kreiptis į didžiuosiuose miestuose esančius verslo informacijos centrus, kurie patars, kur jaunam verslui kreiptis dėl įvairių finansavimo galimybių, o už tai daug mokėti neteks – dalį konsultacijų išlaidų padengia valstybė.
Tuo tarpu INVEGA siūlo ne vieną priemonę, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, galinčią reikšmingai prisidėti prie smulkių ir vidutinių įmonių finansavimo. Daliniu paskolos palūkanų kompensavimu galima pasinaudoti ir paskolai su INVEGA garantija, ir negarantuotoms paskoloms. Abiem minėtais atvejais INVEGA kompensuoja iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o skolinantis iš Verslumo skatinimo fondo kompensuojama 95 procentai.
Rubrikoje „Verslo vinis“ rasite 10 drąsių ir sėkmingų verslo idėjų, kuriomis didžiuojasi jų autoriai ir visi, padėję šiems verslams išvysti dienos šviesą bei sėkmingai augti.
Projekto „Verslo vinis“ iniciatorė INVEGA kviečia susipažinti su verslo finansavimo galimybėmis Lietuvoje ir išdrįsti pradėti bei plėsti savo verslus. Rubrikoje pateikiama informacija apie INVEGOS administruojamas priemones, kurios finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis.
