SEB banko prezidento pavaduotojo ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Virginijaus Doveikos teigimu, nors lietuviai nestokoja ambicijų ir noro imtis verslo, jauniems verslininkams dažnai pristinga pasirengimo kurti ir vystyti savo verslą. Jo įsitikinimu, skatinti verslumą reikėtų pradėti dar mokyklos suole. „Apie verslo kūrimą ir reikiamą pasirengimą turi būti kuo daugiau kalbama dar mokyklose ir universitetuose, kad būtų sudaromos tinkamos sąlygos gauti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Be to, labai svarbu, kad jaunieji verslininkai ir įsteigę savo verslą nesustotų galvoti kitaip, ieškotų naujų galimybių, nuolat diegtų inovacijas versle, kadangi būtent inovacijos skatina verslą augti ir judėti pirmyn“, - sako jis.
Kasmet – tūkstančiai jaunų įmonių
Pasak SEB banko specialisto, kiekvienais metais vis daugiau jaunų įmonių tampa banko klientais ir jų priskaičiuojama tūkstančiais. Prie to prisidėjo ir ekonominiai veiksniai, ir įvairios verslumo skatinimo iniciatyvos.
„Nuosavo verslo kūrimo suaktyvėjimą būtų galima išskirti kilus krizei, kuomet nemažai žmonių neteko darbo. Tuomet dalis jų, nenorėdami priklausyti nuo pašalpų ar nepastovių pajamų, ryžosi bandyti kurti savo verslus. Taip pat pastebėtina, kad baigę aukštąjį mokslą jaunimas vis dažniau nori būti patys sau darbdaviais negu samdomais darbuotojais. Išbandyti savo kaip verslininkų jėgas jaunimą skatina ir įvairios Europos Sąjungos (ES) programos, orientuotos į smulkiuosius verslininkus“, - aiškina V. Doveika.
Paskutinių klasių moksleivius moko kurti verslą
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) jau kelis metus organizuoja verslumo projektą paskutinių klasių moksleiviams. Šiemet vasario pradžioje startavusioje „Verslumo akademijoje 2014“ moksleiviai ne tik įgis teorinių vadybos, rinkodaros ir verslo žinių bet ir turės galimybę jas pritaikyti praktiškai, vystydami savo pačių verslo idėjas. Tradiciškai, bus renkama geriausia verslo idėja, kurią VU TVM nugalėtojų komandai padės vystyti ir įgyvendinti. Laimėjusi komanda taip pat galės dalyvauti studijų VU TVM konkurse, kur vienam laimingajam atiteks studijų pasirinktoje specialybėje stipendija.
„Verslumo akademija“ – pirmiausiai universitetinis, akademinis renginys, kur moksleiviai turi galimybę pajausti akademinę dvasią ir pabūti studentais.
„Verslumo akademija“ – pirmiausiai universitetinis, akademinis renginys, kur moksleiviai turi galimybę pajausti akademinę dvasią ir pabūti studentais. Visa tai skiriasi nuo pamokų. Taip pat jiems dėsto geriausi VU TVM dėstytojai, o paskaitų kokybė – labai aukšta. Esminis skirtumas nuo kitų renginių yra akademinės ir verslumo dvasios sintezė“, – teigia Eigirdas Žemaitis, žurnalistas, VU TVM Inovacijų ir verslumo centro projektų koordinatorius bei „Verslumo akademijos 2014“ dėstytojas.
Šešis šeštadienius iš eilės truksiančiuose užsiėmimuose projekto dalyviai susipažins su teoriniais verslo idėjų kūrimo, plėtojimo ir įgyvendinimo principais. Juos pritaikius kūrybinėse dirbtuvėse kartu su dėstytojais ir VU TVM studentų atstovybe, kiekvienas dalyvaujantis moksleivis sukurs savo inovatyvaus verslo idėją.
Jaunimo dėmesį patraukia pasaulyje žinomos idėjos
Anot E. Žemaičio, jauniems žmonėms, ypač moksleiviams, trūksta įvairių žinių. „Vieni labiau išmano vienus dalykus, kiti – kitus. Pastebiu, jog jauni žmonės mėgsta idėjas, kurios jau yra daugiau ar mažiau žinomos, ar pritaikomos ir įgyvendinamos užsienyje. Taip pat jiems dažnai trūksta radikalių idėjų generavimo įgūdžių ir rinkodaros žinių. Tačiau moksleiviai turi pakankamai geras finansines žinias“, - pastebi jis.
Kaip pasakoja vienas „Verslumo akademijos 2014“ dėstytojų, moksleiviai, turintys užsidegimą kurti savo verslą, tačiau neturintys idėjų, susiduria su problema, kaip pajudėti iš vietos. „Pats paprasčiausias būdas pradėti verslą – surasti problemą, kuri trukdo gyventi, ir surengti idėjų generavimo sesiją, kurios metu būtų sugeneruojami keli šimtai problemos sprendimo būdų. Tuomet ir atsiras idėjų, iš kurių bus galima vystyti verslą. Idėjų generavimas nėra kažkoks ypatingas procesas – tai daryti gali kiekvienas. Svarbu turėti kryptį, kuria ir reikėtų paskui judėti“, - teigia E. Žemaitis.
Populiariausi – didelių investicijų nereikalaujantys verslai
Kad jaunimas nestinga gerų ir įdomių idėjų pastebi ir SEB banko atstovas. „Tai rodo ir mūsų turima statistika, kokio profilio įmonės tampa mūsų banko klientėmis. Tai ir elektroninė ar įprasta prekyba, ir įvairių konsultacijų teikimas, nekilnojamojo turto vystymas, žinoma, itin populiari ir informacinių technologijų sritis, pavyzdžiui, išmaniųjų programėlių mobiliesiems telefonams kūrimas“, - sako V. Doveika.
Pasak jo, natūralu, kad jaunimas svarsto apie tokį verslą, kuris pačioje pradžioje nereikalautų didelių investicijų, pavyzdžiui, kad būtų galima dirbti nuotoliniu būdu ir nereikėtų biuro, netektų samdyti didelės darbuotojų komandos ir pan.
Dauguma startuolių – didmiesčiuose ir iki 35 metų
„Analizuodami jaunų įmonių, besinaudojančių mūsų paslaugomis, statistiką matome, kad nuosavą verslą steigia įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžioji dalis startuolių yra jaunimas iki 35 metų. Tiesa, 18-25 metų amžiaus gretose verslininkų dalis labai nedidelė, bet tai natūralu, kadangi jaunimas dar studijuoja, o didžioji dalis startuolių yra 26-35 metų amžiaus“, - sako V. Doveika.
Jis pastebi, kad dauguma jaunų verslininkų kuriasi Vilniuje ir Kaune. „Pavyzdžiui, pernai metais 53 proc. įkurtų naujų įmonių, kurios atsidarė sąskaitas SEB banke, buvo registruotos ir veikė Vilniuje, 22 proc. – Kaune. Be abejonės tai lemia patys įvairiausi faktoriai: šiuose miestuose didžiausia aukštųjų mokyklų koncentracija, čia veikia įvairūs inkubatoriai, kitos institucijos, padedančios jauniems verslininkams žengti pirmuosius žingsnius, be to, šiuose miestuose koncentruojasi didžiausią perkamąją galią turinti gyventojų dalis, o tai verslui taip pat labai svarbu“,- aiškina banko specialistas.
Nuo konkursinės idėjos iki realaus verslo
Dovydas Van Gucht – rečiau pasitaikantis pavyzdys. Jam tik septyniolika, jis mokosi ir gyvena Druskininkuose. Kartu su savo komanda pernai vykusioje VU TVM „Verslumo akademijoje 2013“ Dovydas nugalėjo pristatęs mobiliosios programėlės „HappyDay“ idėją. Programėlė skirta kiekvienam, norinčiam išsaugoti laimingiausias savo gyvenimo akimirkas, jas užfiksuojant (balsu arba raštu) išmaniajame telefone. Šiandien po truputį kartu su projekte sutiktu bendraminčiu vystantis savo verslą Dovydas prisipažino, kad „Verslumo akademijoje“ pateiktos užduotys reikalavo daug kūrybiškumo bei žinių, kurias suteikė dėstytojai, pritaikymo. „Dalyvavimo patirtis buvo įvairiapusiška, nes per trumpą laikotarpį apžvelgėme įvairias sritis: rinkodarą, komunikaciją ir daugelį kitų. Supratau, kad labiausiai man trūksta ekonominių žinių. Nors vystydami savo idėją stengiamės to per daug neakcentuoti, ekonomika yra neatsiejama nuo verslo. Be to, besidomint daugiau šia sritimi, supratome, jog pagalba ir patarimai iš žmonių, nusimanančių šioje srityje, yra itin reikalingi“, - pripažįsta jis.
Lėtai besikeičiantis požiūris į jaunus verslininkus
D. Van Gucht pasakoja, kad projekte įgyta patirtis bei brandumas padeda kuriant naują verslą – ypač tai pasakytina apie jaunus verslininkus. Jo manymu, Lietuva vis labiau tampa idėjų bei verslo šalimi. Nepaisant to, kad bet kuris verslininkas susiduria su įvairiais sunkumais, galimybių Lietuvoje atsiranda vis daugiau, o įvairiapusė pagalba bei tokie projektai kaip „Verslumo akademija“, anot vaikino, labai padeda pradedantiesiems verslininkams sėkmingai imtis idėjų įgyvendinimo.
Tačiau, D. Van Gucht nuomone, jauni verslininkai Lietuvoje vis dar susiduria su gajais stereotipais. „Nors Lietuvoje gyvenančių žmonių požiūris ir keičiasi, į jauną verslininką dažnai vis dar žiūrima nepatikimai, net su švelnia pajuoka. Pavyzdžiui, mes kreipėmės į JAV įsikūrusias dideles įmones, užsiimančias mobiliųjų programėlių kūrimu. Į mus buvo žiūrima ne kaip į vaikus, bet kaip į jaunus žmones su galimai perspektyvia idėja. Tačiau negaliu sakyti, kad Lietuvoje negavome visiškai jokios paramos – susitikome su įmonių atstovais, kurie mums noriai padėjo. Be to, ir JAV netrūko įmonių, kurios į mus žiūrėjo nerimtai“, - patirtais įspūdžiais dalinasi verslus jaunuolis.
Verslas turi dalintis patirtimi
Virginijaus Doveikos teigimu, svarbu suprasti, kad nebūtina viską mokėti ir daryti vienam. Todėl reikia nebijoti kreiptis pagalbos į šalies įmones – patyrusių verslininkų ar kitų profesionalių konsultantų patarimai pradedantiesiems verslininkams gali padėti išvengti ir pasitaikančio skaudaus užlipimo ant grėblio.
„Jauniems verslininkams svarbu išgirsti kitų specialistų nuomonę, ar verslo idėja aiški, ar teisingos verslo prielaidos ir paskaičiavimai, ar tiksliai įvardintos rizikos ir galimybės. Reikia suprasti, kad draugai tinkamai patarti ne visada gali, o vienas geras pažįstamų verslo pavyzdys nebūtinai bus garantija, kad jūsų verslas taip pat pasiseks“.
Jo įsitikinimu, verslui taip pat svarbu dalintis savo patirtimi ir remti jauną verslą. Pavyzdžiui, SEB bankas pradedantiesiems verslininkams siūlo specialų paslaugų paketą – jiems suteikiama galimybė pagrindinėmis kasdienės bankininkystės paslaugomis naudotis nemokamai. Bankas taip pat bendradarbiauja su vienu nacionaliniu televizijos kanalu rengiant laidas verslumo tematika, įgyvendina kitas verslumo skatinimo iniciatyvas.
Jaučia jaunimo verslumo skatinimo naudą
D. Van Gucht pastebi, kad ir Lietuvos švietimo sistemoje vis labiau juntamas dėmesys jaunimo verslumo skatinimui. „Mokyklose, o ir pačioje švietimo sistemoje, vis labiau orientuojamasi į tai, kad jaunas žmogus siektų savo svajonių bei darytų tai, ką mėgsta. Daug žmonių savyje laiko perspektyvias idėjas, o švietimo sistema yra orientuojama link to, kad jie jas įgyvendintų“, - sako jis.
Jaunuolio nuomone, tokie verslumą skatinantys projektai, kaip VU TVM „Verslumo akademija“ bei įvairūs kiti verslo kūrimo mokymai skatina bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų pažangą, o idėjų nestokojantiems jauniems žmonėms jų nauda išties neįkainojama.
