Su Jonu susitinkame Rumšiškėse, šalia vieno iš neseniai baigtų nendrėmis dengti namų. Iš viso šiemet muziejuje jo vadovaujama bendrovė uždengė 13 pastatų, prie vieno užtrunkama apie dvi su puse savaitės.
„Šitą maždaug prieš savaitę baigėme. Naujai dengėme, buvo toks visai sukrešęs, kaip tas šalia, tik dar baisiau, – lygindamas naują ir dar nekeistą stogus, kalbėjo Jonas. – Viską nuardėme, pakeitėme lentas. Šitos lentos yra tradicinės pagal Aukštaitijos regiono – Kamėnų kaimo Kėdainių rajone – etnografines tradicijas. Dirbo architektas, muziejus turi visą medžiagą paruošę ir pagal tai mums duoda šablonus, mes tik tai įgyvendiname.“
Amatas – ne iš lengvųjų
Kiekviena sodyba muziejuje vis kitokia, iš skirtingo regiono. Stogas – storas, anot J.Grendos, apie 30 cm, dengiamas jis sluoksniais: „Pirmas sluoksnis eina apie 15-20 cm, tada rišama viela, o ant viršaus eina kitas, susisluoksniuoja stogas, po eilę kyla į viršų. Ne padrikai, o tam tikra tvarka, specialistai ją žino. Turi sugulti pagal stogo šlaitą, kampus. Vienas stogas plokščias, bet kitas gali būti su išlinkimais įvairiais, langai, tada kitaip turi stogo danga pakrypti, kad nubėgtų vanduo. Aplink kaminą dar kitokia tvarka. Kiekvienas stogas yra kažkuo skirtingas, į tai turi būti atsižvelgiama.“
Šiaudinius stogus dengti išmokti, anot Jono, nėra lengva – tai amatas, kurio išmokti užtrunka, pradėjęs nuo nulio specialistu žmogus tampa maždaug per dvejus metus.
Kiekvienas stogas yra kažkuo skirtingas, į tai turi būti atsižvelgiama.
Kaišiadoryse gimęs ir užaugęs Jonas siekė krepšininko karjeros, tačiau šiaip pasisukus ne taip, kaip tikėjosi, nusprendė imtis verslo. Dabar jis yra UAB „Hausita“ savininkas ir direktorius, darbo patirtį perimantis iš savo tėčio, kuris šiaudinių stogų dengimo ėmėsi jau prieš 17 metų. „Pernai į šitą dalyką įžengiau ir aš“, – šypsosi Jonas.
Tačiau savęs šiaudinių stogų dengimo specialistu Jonas vadinti nedrįsta – sako užsiimąs labiau vadyba, o stogdengystę palieka tiems, kurie šitai išmano geriau, nors kartais lipa kartu.
„Yra specialistai, kurie dengia, viską, ką matome, padarė jie. Nendrėmis dengti stogai yra ta mūsų niša, ką mes mokame geriau nei kiti. Imamės ir kitų statybos darbų, užsienyje dirbame, bet tokie stogai pirmoje vietoje“, – tikino Jonas.
Mados nėra
Lietuvoje didžiulės paklausos tokiems stogams kol kas nėra. Anot J.Grendos, dažniau tenka tvarkyti senus, perdengti juos, šiemet didelis darbas nudirbtas muziejuje Rumšiškėse – dirbo pusę metų. Tačiau naujų namų su tokiais nendriniais stogais retas išdrįsta statytis. Visai kas kita užsienyje.
„Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Danija – tos rinkos, – vardijo įmonės direktorius. – Ten yra ypač populiaru. Ten dengiami ir gyvenamieji namai, fermos, ūkiniai pastatai. Populiariausia stogų danga turbūt būtų čerpės, bet nendrės greičiausia antroj. Ypač kaimiškose vietovės, miestų centruose ne tiek yra, bet gyvenvietės, priemiesčiai išsidėstę labai plačiai, tai nendrės tikrai labai populiaru. Tradicijos ten labai senos. Perdenginėjame senas fermas, jos dengtos nendrėmis buvo prieš pusšimtį metų ir dar anksčiau. Tokia kultūra ir mada.“
Paklaustas, kuo toks stogas geresnis nei kitokios dangos, Jonas pirmiausia įvardija ekologiškumą: „Kainos prasme jis nebus pigesnis negu, tarkim, skarda. Bet vaizdas visiškai kitoks, negalima su niekuo palyginti, ką matome kasdien. Viena tai turi daug įtakos. Tokio stogo dangos paruošimas irgi su ekologija susijęs – mes kertame nendres laukuose, aplink ežerus tam tikrose plantacijose. Kas susiję ar mėgsta ekologiją tai labai tinkamas dalykas. Toks stogas ir šiltesnis žiemą, o vasarą vėsiau name.“
Kalbantis su Jonu nesunku suprasti, kad jam ši veiklos rūšis labai artima. Nors vaikinas dar studijuoja universitete, tačiau savo darbui skiria ypatingą dėmesį. Ir neslepia – kai kada nors statys namą sau, stogas būtinai bus iš nendrių.
Kas susiję ar mėgsta ekologiją tai labai tinkamas dalykas. Toks stogas ir šiltesnis žiemą, o vasarą vėsiau name.
„Žinoma – reprezentacijai“, – nusijuokia paklaustas apie nuosavą namą šiaudiniu stogu.
Jonas pasakoja, kad Lietuvoje įmonės darbuotojai yra nendrėmis dengę stogus keliems žinomiems krepšininkams jų sodybose, teko padirbėti ir garsiajame Maskvos Rubliovkos rajone: „Šalia oligarchai tigrus vedžiojo, o mūsų darbuotojai dengė tokį stogą. Sakė šiek tiek nejauku buvo, pats ten nebuvau, bet darbuotojai sakė, kad patirtis buvo labai įdomi.“
Tarnauja ir 40 metų
Norinčių dirbti tokį darbą yra, sako Jonas, nors jau paruoštą specialistą pasamdyti pasitaiko retai. Įmonė įdarbina ir užsieniečius, daugiausia atvykusius iš Ukrainos, kuriems toks darbas dažnai būna net nematytas. Tačiau esą geras atlyginimas vilioja, kaip ir galimybė padirbėti Vakarų Europoje – komandiruotėse užsienyje uždarbis kyla.
Kaip pasakoja Jonas, jo tėtis ėmėsi šio verslo paskatintas partnerio iš Nyderlandų, buvo įdomu ir į Lietuvą tokį dalyką atnešti, nes tuo metu dar nebuvo užsiimančiu tokiu stogų dengimu. „Pradžia nebuvo labai sunki – Lietuva išgyveno ekonomikos pakilimą, žmonės statėsi sodybas ir tai labai tinkamas joms dalykas – miško, ežero, apskritai gamtos fone puikiai įsilieja“, – teigė J.Grenda.
Užsienyje populiaru ir rudomis klinkerinėmis plytelėmis dengtų sienų namų uždengti šviesiu šiaudiniu stogu, tinka prie jo ir modernūs langai, baltos sienos. „Visokių galimybių yra, tereikia turėti gerą ir gražią fantaziją“, – įsitikinęs Jonas, pripažindamas, kad Lietuvoje tokie stogai bent kol kas nėra madingi.
Visokių galimybių yra, tereikia turėti gerą ir gražią fantaziją.
Abejojama ir dėl kainos, kadangi šiaudinis stogas nėra pigesnis už tradiciškai įprastus. Kaina labai priklauso nuo stogo konstrukcijos – kiek išlenkimų, stoglangių, lūžių, tačiau ji tikrai bent 10-15 proc., o kartais ir 30 proc., bus didesnė nei tradicinės dangos stogo.
„Man grožio prasme šitas stogas vertas tiek mokėti. Ir priežiūra kitokia jo, kas kažkiek metų tenka jį pavalyti, patvarkyti. Tam įtakos turi ir gamtos veiksniai, kurioje vietoje stovi namas. Tarkim, jei šalia dideli medžiai, rudenį kris lapai ant šlaito, pus, tai po kokių šešerių metų, manau, reikės pavalyti, patvarkyti“, – tikino šiaudinius stogus dengiančios įmonės direktorius.
Garantinis tokių stogų laikas, anot J.Grendos, penkeri meta, bet stogas gali tarnauti ir 30-40 metų, tereikia kosmetinės priežiūros, o po kokių 15 metų, priklausomai nuo gamtos sąlygų, tenka nuvalyti – vieną sluoksnį nupjauti, stogą suploninti, bet po to jis dar gali tarnauti dešimtis metų.
