– Papasakokite, koks turėtų būti finansinis pasiruošimas sėkmingam pradedančiajam šeimos verslui?
– Bet kuris pradedantysis šeimos verslas visų pirma turėtų apgalvoti ir pasiruošti išsamų verslo planą. Tam nebūtina baigti specialių mokslų ir net nereikia kurti savo verslo plano modelių – patarimų ir pavyzdžių galima rasti internete. Naujiems verslininkams, besikreipiantiems dėl paskolos iš „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, esame paruošę specialų infografiką, kaip gauti paskolą verslo pradžiai, taip pat dalijamės verslo plano forma, kurią galima atsisiųsti ir pildyti patiems arba kreiptis pagalbos į kredito unijų, kurios bendradarbiauja su INVEGA ir išduoda paskolas pagal šią priemonę, konsultantus.
Pasiruošime itin svarbus aspektas – teisingai įvertinti finansavimo poreikį: ne per mažai, kad pakaktų lėšų tikslams įgyvendinti ir ne per daug, kad nereikėtų be reikalo mokėti paskolos palūkanų. Dėl šios priežasties pildant verslo planą pirmiausia reikia būti sąžiningam pačiam sau, t.y. nepervertinti ir kartu pernelyg nenuvertinti savo verslo idėjos bei aiškiai atsakyti į esminius verslo vystymo klausimus: kodėl manote, kad jūsų prekė ar paslauga bus paklausi? Kokie konkurentai rinkoje? Kaip pasieksite savo pirkėją? Koks yra rinkos poreikis? Kiek reikės lėšų patalpoms ar prekių įsigijimui? Kiek darbuotojų reikės, kokios išlaidos jų darbo užmokesčiui? Ką darysite, jei verslas vystysis ne taip, kaip suplanuota? Ar turėsite lėšų atiduoti paskolai, jei verslas vystysis prasčiau nei galvojate ir pan. Daugiau informacijos rasite čia.
– Ar verslo naujokai vengia, o gal net bijo imti paskolas? Gal galite pasidalinti, kokie klausimai ir sąlygos jiems kelia didžiausią nerimą?
– Pradėkim nuo to, kad nerimą labiausiai ir kelia klausimas, iš kur gauti, kaip pasiskolinti pinigų. Vyrauja nuomonė, kad finansuotojai, ir ypač bankai, pradedantiems verslininkams, dar neturintiems teigiamos verslo istorijos, sukaupto kapitalo ir turto, skolina labai sunkiai arba iš viso neskolina, nes tokius projektus laiko didelės rizikos atvejais. Šioje vietoje ir atsiranda valstybės pagalba. Būtent INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones, kurios veikia ten, kur atsiranda spragos finansavimo rinkoje. Todėl siūlau atidžiai pasidomėti, ką siūlo valstybė. INVEGA siūlo keturių krypčių finansavimo sprendimus – tai paskolos, garantijos, kompensacijų priemonės ir rizikos bei privataus kapitalo investicijos.
Nuo 2016 m. pabaigos INVEGA per kredito unijas teikia lengvatines paskolas jauniems verslams iki 1-erių metų pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Tai paklausi priemonė, kuri nepraranda aktualumo ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Iš viso „Verslumo skatinimo fondui 2014-2020“ skirta 22,8 mln. Eurų lėšų. Iki šiol šia paskola pasinaudojo daugiau kaip 1000 įmonių arba fizinių asmenų. Be to, kartu su šia paskola galima pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, gauti paskolos garantiją, atstojančią kredituotojų prašomą užstatą, arba kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.
Noriu atkreipti dėmesį, kad šiais metais šalies verslo finansavimo rinkos vaizdas keičiasi. Bankų finansavimas mažėja, tačiau verslas vis aktyviau pinigus skolinasi iš kitų finansines paslaugas teikiančių įstaigų – tad jauniems verslams irgi verta pasižvalgyti, ką siūlo alternatyvūs finansuotojai. Paprastai ne bankinio sektoriaus finansuotojai paruošę daugiau sprendimų, yra lankstesni, dirba ir su tais, kurie tik pradeda verslą. Valstybės lėšos cirkuliuoja ir šiame sektoriuje, pavyzdžiui, jau porą metų teikiamos paskolos „Avietė“ per sutelktinio finansavimo platformas. Prieš pusę metų INVEGA pristatė skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“, kuri būtent ir suteikia galimybę gauti finansavimą per alternatyvius finansuotojus. Prie priemonės įgyvendinimo prisijungė net 9-ios finansų įmonės.
Pasiruošime itin svarbus aspektas – teisingai įvertinti finansavimo poreikį: ne per mažai, kad pakaktų lėšų tikslams įgyvendinti ir ne per daug, kad nereikėtų be reikalo mokėti paskolos palūkanų.
Kitas verslo naujokų „galvos skausmas“ – užstatas. Norint gauti paskolą, finansinės institucijos dažniausiai prašo įkeisti turtą. Dėl šio klausimo ir kyla daugiausia dvejonių šeimos verslui, ypač jei tai yra vienintelis šeimos turtas. Visais atvejais, prieš imant paskolą, rekomenduoju atidžiai išsinagrinėti paskolos sutarties sąlygas bei įvertinti savo galimybes. Ir šiuo atveju galima valstybės pagalba – INVEGOS teikiamos garantijos iki 80 proc. išduodamai paskolai padengti.
Ar nedidelis šeimos verslas gali būti įdomus rizikos kapitalo investuotojams? Taip, gali, tačiau toks verslas turi išsiskirti neeiline inovatyvia idėja, kuri turėtų perspektyvą. Pavyzdžiui, jei norėsite atidaryti įprastą parduotuvę, vargu ar būsite įdomūs rizikos kapitalo investuotojams. Tačiau jei pasiūlysite parduotuvę su nauju technologiniu sprendimu, kuris mažintų kaštus, nereikėtų nei pardavėjų, nei savitarnos kasos aparatų, galite atsidurti rizikos kapitalo investuotojų taikinyje. Arba, labai tikėtina, kad IT specialistų šeima sukurs kokią nors problemą sprendžiančią programėlę. Idėja yra, tačiau trūksta lėšų ir žinių, kaip iš to išvystyti verslą? Tuomet patarčiau kreiptis į akceleravimo fondus, kurie moko, pataria, suteikia žinių, o vėliau į tas įmones investuoja.
– Lengvatinės paskolos verslo pradžiai – ką pradedantiesiems verslams reikėtų apie jas žinoti?
– Lengvatinės paskolos teikiamos pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020“, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2). Dėl paskolos gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą pagal SVV įstatymą, veikia iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdo Lietuvoje.
Šio tipo paskolas teikia kredito unijos, priklausančios Lietuvos kredito unijų grupei (LKU). Tad norėdamas gauti šią paskolą dėl konsultacijos, taip pat ir dėl verslo plano, pradedantysis verslininkas ar įmonė turėtų kreiptis į artimiausią kredito uniją. Apsisprendęs dėl paskolos, fizinis asmuo turi tapti kredito unijos nariu, o juridinis asmuo – asocijuotu kredito unijos nariu. Didžiausias paskolos dydis gali būti 25 000 Eur, ilgiausias paskolos laikotarpis – 10 metų, taip pat verta pažymėti, kad šiai paskolai netaikomas paskolos išdavimo administravimo mokestis.
Jei pasiūlysite parduotuvę su nauju technologiniu sprendimu, kuris mažintų kaštus, nereikėtų nei pardavėjų, nei savitarnos kasos aparatų, galite atsidurti rizikos kapitalo investuotojų taikinyje.
Ši lengvatinė paskola dar ne viskas, INVEGA gali laiduoti už pradedančius verslininkus, garantuoti kredito įstaigai paskolos dalies grąžinimą ir, įvertinę besiskolinančiojo verslo projektą, padėti unijai, bankui ar lizingo bendrovei priimti pradedančiam verslininkui palankų sprendimą.
Taip pat galima pasinaudoti visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją. Ši kompensacija gali būti skiriama tik „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020“paskolų gavėjams už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestis gali būti kompensuojamas nuo 50 iki 75 proc., o maksimalus kompensacijos laikotarpis 18 mėn.
Dar pridurčiau, kad ir „Verslumo skatinimo fondas 2014-2020“ paskolos gavėjai gali pasinaudoti ir kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją. Ir viena, ir kita subsidija yra nemenka paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Dėl dotacijų ir kompensacijų verslininkai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGĄ, užpildydami paraiškas interneto svetainėje.
– Ar imant paskolą šeimos verslo steigimui sąlygos yra kitokios? Kokios gali būti rizikos?
– Lietuvoje šeimos verslas neturi atskiro teisinio statuso ir, išduodant paskolas, neskirstoma, tai šeimos verslas ar ne, svarbu, kad tas verslas atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo statusą bei kitus reikalavimus. Pirmumo teisę pasinaudoti lengvatine paskola iš „Verslumo skatinimo fono 2014-2020“ turi bedarbiai, neįgalieji, moterys, vyresni negu 54 metai asmenys, asmenys iki 29 metų bei tie, kurie kuria ar kurs „žaliąsias“ darbo vietas. Paraiškų prioretizavimas įsijungia tuomet, kai papildomai kreipiamasi dėl subsidijų verslo pradžiai ar fonde numatytos lėšos artėtų prie jų panaudojimo pabaigos. Šiuo metu „Verslumo skatinimo fonde 2014-2020“ pareiškėjų dar laukia 2,5 mln. eurų.
Šeimos verslui, kaip ir bet kuriam kitam verslui, ieškant bet kurio tipo išorinio finansavimo, norint sumažinti riziką netinkamai pasirinkti, siūlyčiau atidžiai išsiaiškinti visus įmanomus rinkoje finansavimo variantus ir kaip tas finansavimas veikia. O didžiausia rizika, kaip ir visiems, kad verslas nepasiteisins, negeneruos pajamų ir bus sunku grąžinti paskolą.
– Gal galite pasidalinti geraisiais ir blogaisiais atvejais, susijusiais su pradedančiųjų šeimos verslų finansų valdymu?
– Šeimos verslui, kaip ir bet kuriam kitam verslui, svarbus atsakingas pinigų srautų valdymas ir finansinė disciplina. Šeimos nariai gali labai darniai ir pasišventusiai dirbti, tačiau gali ir karštai ginčytis. Todėl siekiant išlaikyti tvarką bet kurioje srityje, taip pat ir finansų, itin svarbu aiškiai pasiskirstyti funkcijomis ir iš anksto suderinti, kaip bus priimami svarbiausi sprendimai. Tinkamas planavimas yra esminis dalykas. Bendri ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai, suvokimas, kiek, kas ir kokiu būdu valdys finansus ir įmonę yra vieni iš svarbiausių sėkmės faktorių.
Siekiant išlaikyti tvarką bet kurioje srityje, taip pat ir finansų, itin svarbu aiškiai pasiskirstyti funkcijomis ir iš anksto suderinti, kaip bus priimami svarbiausi sprendimai.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai šeimos pervertina savo verslo idėją, neatlieka paklausos ir konkurencinės aplinkos analizės, todėl paskaičiuoja perdėm optimistinius verslo planus ir pervertina savo finansines galimybes – paima pernelyg didelę paskolą, kuri tampa našta šeimai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai bijoma skolintis ir neinvestuojama į veiklos efektyvumo didinimą ar plėtrą, taip prarandant konkurencinį pranašumą.
Blogieji finansų valdymo atvejai šeimos versle dažniausiai yra susiję su tuo, kad sumaišomi asmeniniai ir verslo poreikiai bei finansai. Kai vienas šeimos narys pradeda leisti pinigus ne pagal numatytą planą ar sutartus įgaliojimus, kai veikia be kitų šeimos verslo narių pritarimo.
