Trečiadienį vykusiame Seimo ekonomikos komiteto posėdyje pasisakyti pakviesti bendrovės atstovai pristatė „Achemos“ šiandieninį darbą ir kainų prognozes.
Įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas kalbėjo, kad dujų kainos šiandien sudaro 80 proc. azotinių trašų gamybos kaštų. Tiesa, šis procentas kinta su dujų kainomis – esant žemesnėms dujų kainoms, didesnę dalį kaštų užima kiti gamybos komponentai.
Bendrovė dujas perka tiek vamzdynais, tiek iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. „Vamzdinių dujų - „Gazprom“ dujų - net ir dirbdami pilnu pajėgumu imame ne daugiau nei trečdalį, šiuo metu (kai gamybos apimtys sumažėjusios - 15min) „Gazprom“ dujų beveik nenaudojame“, – sakė vadovas.
Gamtinių dujų kainos per metus kilo daugiau nei 7 kartus. Tai lėmė, kad gamybą sustabdė ir Europos trąšų gigantai. Pavyzdžiui, tarptautinė norvegiško kapitalo bendrovė „Yara“ paliko tik 40-45 proc. savo pajėgumų.
R.Miliauskas teigė, kad dėl Rusijos iškritimo iš azotinių trąšų eksporto rinkos, joje susidarė deficitas.
„Aišku, jį galėtų užpildyti Kinijos gamintojai, nes jų pajėgumai viršija jų pačių vartojimą, bet kol kas dar galioja nuo praėjusių metų vidurio Kinijos vyriausybės įvestos kvotos, kad jokios trąšos iš valstybės negalėtų iškeliauti“, – kalbėjo „Achemos“ vadovas.
Europos poreikius galėtų užtikrinti ir vietos gamintojai, tačiau aukštos dujų kainos lemia dideles trąšų kainas, kurios mažina paklausą. Todėl kai kurios gamyklos nedirba pilnu pajėgumu. Vis dėlto R.Milausko teigimu, ūkininkams apsimokėtų pirkti ir pabrangusias trąšas, nes šias išlaidas atpirks taip pat augusi grūdų kaina. Ją gerokai kilstelėjo karas Ukrainoje – Rusija ir Ukraina užima apie ketvirtadalį pasaulinės grūdų eksporto rinkos, dėl šios vasaros derliaus apimčių vyrauja neapibrėžtumas.
„Sumažinus tręšimą 20 proc., grūdų išaugimas sumažės ne proporcingai, o beveik 50 proc.“, – prognozavo R.Miliauskas. Jis teigė, kad aukštos dujų kainos išliks visus metus, ši tendencija greičiausiai persikels ir į 2023 m.
„Achema“ ir „Achema Group“ valdybos narys Gintaras Balčiūnas kalbėjo, kad šiandien Lietuvoje salietros trąšų poreikis nepatenkintas apie 10 proc., o skystų azoto trąšų poreikis nepatenkintas 50 proc. „Achema“ dirba puse pajėgumų, nes nuo rugsėjo uždarė amoniako cechą.
Įmonės atstovai teigė, kad „Achemos“ pajėgumai paruošti dirbti pilnu pajėgumu, tačiau azoto trąšų ūkininkai nesiruošia pirkti aukštomis kainomis.
Įprastai Lietuvoje ūkininkai sezonui reikalingas trąšas dažniausiai nusiperka vėliausiai iki vasario. Iki šiol „Achemos“ Baltijos rinkoje parduodavo apie 30 proc. savo produkcijos, likusi dalis keliaudavo į užsienio šalis.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius spėjo, kad ūkininkai gali netrukus pradėti gausiau pirkti trąšas, nes dalis jų turėjo iš anksčiau. „Pirmam tręšimui turėjo, antram tręšimui, paskui pamatys, kad viskas klostosi ir tikrai pirks daugiau trąšų“, – spėjo jis.
Paklausti, kokių pagalbos priemonių trąšų gamintojai tikėtųsi, G.Balčiūnas teigė, kad geriausia būtų remti ne pačius gamintojus, o ūkininkus.
„Situacija tokia, kad matome, kad smulkieji ūkininkai gali iš viso trąšų nenusipirkti, nes neaišku, kaip bus su pasėliais, ar jie nuspręs paleisti dirvonuoti, ar kažką kitką daryti. Aišku, kadangi trąšos yra biržinė prekė, vienintelis protingas dalykas būtų paremti ūkininkus“, – kalbėjo G.Balčiūnas.
Graikijos ir Lenkijos vyriausybės jau yra paruošusios lengvatinio PVM trąšoms schemą, kai kurios kitos ES šalys taip pat ruošiasi skirti paramą žemės ūkiui ir energetikos sektoriui.
