Alytaus rajone, maždaug 10 kilometrų nuo gaisravietės 80 karvių laikantis ūkininkas Arūnas Nenorta teigia suvaręs gyvulius į tvartą, kaip buvo nurodyta. Juos tenka šerti žiemai pasiruoštais pašarais, todėl vėliau gali jų pritrūkti.
„Gyvulių negalima ganyt ir šert žole. Sausringais metais tuo laiku nebuvo žolės, dabar šiltas ruduo ir užtenka drėgmės, suaugo žolė, o visi pašarai buvo skirti gyvuliams ne tik ganyt, bet ir šienauti. O dabar sustabdė, tai juos turim šert tais menkais pašarais, pasiruoštais per sausrą, ir dar nežinom net, ką toliau daryt“, – BNS sakė A.Nenorta.
Maisto ir veterinarijos tarnyba ūkininkams rekomenduoja neparduoti ir nevartoti maisto produktų iš užterštų teritorijų, gyvulius laikyti tvartuose ir šerti pašarais ne iš atvirų vietų.
Degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius, daržoves bei vaisius, kelti riziką lauke ganomiems gyvūnams.
Ūkininkas teigia, kad laikosi tarnybos rekomendacijų, tačiau darbai laukuose nesustoja, žolė, kuria negalima šerti gyvulių, bus šienaujama.
„Mūsų darbai yra tokie patys, mes turim šert, mėžt, melžt. Mes tuos pašarus suruošim, nes turim šienauti, turim ruošt šienainio rulonus ir greitai tai daryti, nes labai keičiasi orai, jau ir taip pralaukėm nežinioje. Ir paskui lauksime atsakymų iš paimtų mėginių. Ką su jais daryti, ar į mėšlą išmesti, ar išvis gal į „Toksiką“ išvežt, bet kas tada kitais metais bus su dirva?“, – svarstė ūkininkas.
Vaismedžių produkcijos paveikti neturėtų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas Darius Kviklys sako, kad vaismedžių produkcija nenukentės, nes viskas jau nuskinta ir sudėta į sandėlius.
„Čia dabar tas nuodas, tie dūmai, kietosios dalelės... Augalas jų tikrai neįsisavina šiuo metu, jau lapai tikrai nevykdo jokios fotosintezės, per juos jau nebepatenka kažkokių kietųjų dalelių, tikrai neturi būti problemų, nes jau natūraliai krenta lapai“, – BNS sakė D.Kviklys.
Pasak jo, jeigu dirvoje ir liks teršalų, jie per žiemą turėtų išsiplauti.
Alytaus rajono žemdirbių asociacijos ir „Luksnėnų sodų“ vadovas Vaidas Stanaitis sako, kad tarnybos domėjosi situacija ūkiuose, bet tarša į jo obuolių ūkį nepateko.
„Pasisekė, kad buvome prieš keletą dienų baigę surinkti visą derlių, jis buvo parduotas arba saugyklose, dėl to mums problemų nekilo. (...) Kas liečia grūdines kultūras, tai grūdai visi nukulti ir tarša taip pat nepateko“, – BNS sakė jis.
Jeigu dirvoje ir liks teršalų, jie per žiemą turėtų išsiplauti.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad sunkiosios dalelės per žiemą nusiplaus ir jų koncentracija sumažės, tačiau jei bus nustatytas cheminis poveikis, situacija bus sudėtingesnė, gali tekti prašyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų.
Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, Alytuje degant padangoms susidarė cheminiai junginiai, kurie gali užteršti paviršinius vandenis, dirvą, pasėlius, daržoves bei vaisius, kelti riziką lauke ganomiems gyvūnams. Tarnybos tyrimo išvados bus paskelbtos vėliau.