Spaudžiamas pažaboti Amazonijos naikinimą J. Bolsonaro praėjusį mėnesį pasaulio klimato susitikime pažadėjo iki 2030 metų išgyvendinti nelegalų miškų kirtimą ir deginimą.
Tačiau Brazilijoje beveik jokių kirtimų negalima laikyti visiškai teisėtais, turint omenyje, kad valdžia adekvačiai nevykdo įstatymų dėl stebėjimo, kiek ir kur iškertama pagal leidimus, sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Pirmadienį paskelbtą ataskaitą parengė universitetų mokslininkų ir ekspertų iš aplinkosaugos organizacijų, įskaitant „World Wildlife Fund“ (WWF) Brazilijos skyrių ir „Instituto Centro da Vida“, grupė.
Ji nurodo, kad neteisėti yra 94 proc. kirtimų Brazilijos Amazonėje, taip pat Maranjauno, Tokantinso, Piaui ir Baijos valstijų grupėje (MATOPIBA).
Iš dalies taip yra todėl, kad net tais atvejais, kai ūkininkai, rančų savininkai, miško kirtėjai ir kiti turi leidimus išvalyti žemės sklypus, pareigūnai negali dokumentais pagrįsti, kaip šie leidimai naudojami realiomis sąlygomis.
„Teisėtų ir neteisėtų kirtimų atskyrimas yra svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti, kad Brazilijos žemės ūkio ir miškų ūkio gamybos neterštų nusikaltimai aplinkai“, – pabrėžiama ataskaitoje.
J.Bolsonaro 2019 metais atėjus į valdžią kirtimai didžiausiame pasaulio drėgnųjų atogrąžų miškų regione labai suintensyvėjo.
Per vienus metus iki 2020-ųjų rugpjūčio iškirstų plotų Brazilijos Amazonėje padaugėjo 9,5 proc., sunaikinus už Jamaiką didesnį miškų plotą, rodo vyriausybės duomenys.
Tarptautinė bendrija spaudžia kraštutinių dešiniųjų prezidentą gerinti savo vyriausybės įvaizdį aplinkos apsaugos srityje. Esama padėtimi nepatenkintas ir verslas – jis nerimauja, kaip tai paveiks didžiausią pasaulyje jautienos ir sojų eksportuotoją.
„Bolsonaro pažadėjo „nulinį miškų naikinimą“, bet kaip sužinosime, jei nėra būtinos informacijos?“ – naujienų agentūrai AFP sakė „Instituto Centro da Vida“ koordinatorė Paula Bernasconi.
„Skubiai reikia daugiau techninių pastangų ir politinės valios Brazilijos aplinkos ir skaidrumo įstatymams įgyvendinti“, – sakė taip pat prie ataskaitos prisidėjęs Raoni Rajao iš Minas Žeraiso federalinio universiteto.
„Antraip skaidrumo trūkumas toliau tarnaus kaip priedanga tęsiamam mūsų ekosistemų naikinimui“, – pridūrė jis.
