Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad vyriausybė padės grūdų augintojams viskuo, kuo galės, tačiau valdžia įspėja, kad nesilaikyti sutarčių galės tik tie, kurie iš tikrųjų įrodys, kad nukentėjo nuo sausros.
„Jeigu ūkininkas ateis pas produkcijos pirkėją ir sakys, kad dėl sausros aš tau grūdų neparduosiu, tegul jis ginasi teisme, įrodinėja, kad tikrai jis atsidūrė force majeure [nepaprastos aplinkybės – LRT.lt] aplinkybėse, nes valstybė padės tik tiems, kurie ištiktųjų dėl sausros patyrė nuostolių. O ne dėl to, kad sugalvojo vėliau gudriau parduoti grūdus“, – sako G.Surplys.
Ūkininkams auginantiems javus paskutiniai metai buvo nesaldūs. 2017 metais augalai mirko vandenyje, 2018 m. – užpuolė sausra. Grūdų augintojai sako, kad dėl tokių orų derlius sumenko trečdaliu, o kai kur ir daugiau.
Javų trūksta visoje Europoje ir Azijoje. Dėl to Lietuvoje per pastarąsias tris savaites grūdų supirkimo kainos šoktelėjo aukštyn – žieminių kviečių kaina biržoje yra pašokusi nuo 155 eurų pavasarį iki šiandieninių beveik 220 eurų už toną. Pasak grūdų perdirbėjų, toks pabrangimas paveiks beveik visų maisto produktų kainas.
Grūdų augintojai nesutinka, kad dėl brangstančių grūdų gali kilti tiek duonos gaminių, tiek mėsos produkcijos kainos. Tokius gamintojų svarstymus jie vadina spekuliacijomis.
