Dirvožemio nykimas bei jo derlingumo mažėjimas yra opi viso pasaulio problema. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, apie trečdalis planetos žemės yra nualinta. Kasmet pasaulyje dėl intensyvaus ūkininkavimo prarandama apie 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio. Skaičiuojama, jog dėl to pasauliniai derlingumo nuostoliai viršija 40 mlrd. JAV dolerių per metus.
„Pasaulio specialistai perspėja – jei ir toliau leisime dirvožemiui degraduoti tokiais tempais, žemdirbystės vaisias galėsime džiaugtis tik artimiausius 60 metų. JTO iškėlė tikslą iki 2030 m. sustabdyti pasaulinę dirvožemio degradaciją. Lietuvos mokslininkai taip pat ragina aktyviai spręsti dirvožemio nykimo problemą ir siūlo priemones, kaip tai padaryti", – teigia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Lietuvos dirvožemis praranda derlingumą
Dirvožemio degradavimo problema itin aktuali ir Lietuvoje. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto docentas, Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas akcentuoja – dėl sparčiai blogėjančios mūsų šalies dirvožemio būklės reikia kaltinti ne tik vėjo ir lietaus sukeltą dirvos erozija, bet ir neatsakingą ūkininkavimą, t.y. pernelyg intensyvų žemės dirbimą, nepagrįstą žemės ūkio technikos naudojimą, gausų tręšimą.
„Kai kurie Lietuvos ūkininkai nuo savo veiklos pradžios 1991 m. prarado 50-60 proc. dirvožemio humuso. Tai yra milžiniški nuostoliai – beveik dirvožemio sunaikinimas. Žmonės paprastai tos žalos neįvertina, tačiau specialistai fiksuoja, jog kasmet netenkama derlingojo, humusingo sluoksnio. Dirvožemis tampa ne juodas, o pilkas. Ūkininkai pastebi, kad trąšų ir augalų saugos priemonių sunaudoja vis daugiau, o derlius negerėja. Nuo 1998 m. trąšų sunaudojimas Lietuvoje išaugo vidutiniškai 30 proc. Tačiau žymaus derlingumo padidėjimo nėra. To priežastis – prastėjantis dirvožemis", – teigia doc. dr. V.Liakas.
Pasak jo, blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti nesiėmus priemonių dirvožemiui gerinti, yra jo dykumėjimas. „Dirvožemis kadaise buvo smėlis, tik jame per milijonus metų iš sunykusių augalų ir gyvūnų liekanų susiformavo organinė dalis – humusas. Nuolat alinant, ateityje jis vėl gali virsti smėliu. Augalams reikalingas minimalus humuso kiekis dirvožemyje yra 2 proc. Dabar didelėje dalyje Lietuvos dirvožemių yra tik 1,2 –1,5 proc. humuso. Tiesa, yra ir itin derlingų dirvožemių, Joniškio bei Vilkaviškio rajonuose, kuriuose yra daugiau nei 3 proc. humuso", – pasakojo V.Liakas.
Mokslininkai siūlo tvarios žemdirbystės sprendimus
Pasak doc. dr. V.Liako, dabar jau pasiekta kritinė riba, kai norime ar ne, dirvožemiu reikia pasirūpinti. Tačiau situacija nėra beviltiška, nes priemonių išsaugoti dirvožemį yra. Šioje srityje intensyviai dirba Lietuvos mokslininkai. Aleksandro Stulginskio bei Vilniaus universitetuose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre bei kitose mokslo įstaigose, aktyviai bendradarbiaujant su žemės ūkio verslu, atliekami augalų ir dirvožemio būklės tyrimai, inovatyvūs lauko bandymai bei pateikiami mokslu grindžiami dirvožemio gerinimo metodai.
V.Liakas apibendrina svarbiausias Lietuvos mokslininkų rekomendacijas šalies dirvožemiui išsaugoti.
- Atsisakyti nepagrįsto žemės dirbimo
Lietuvoje derlingas tik 15-20 cm dirvožemio paviršius. Tačiau naudojant šiuolaikinę žemės ūkio techniką, išariama giliau ir į viršų iškeliamas nederlingas sluoksnis. Be to, netinkamas arimas padidina piktžolių plitimą, o po laukus važinėjanti sunki technika žemę dar ir suslegia. Lietuvos ūkininkams vis dar neįprasta girdėti raginimus atsisakyti intensyvaus žemės dirbimo ir jos nearti, tačiau mokslininkai tikina, jog nepagrįstas žemės dirbimas stipriai prisideda prie dirvožemio niokojimo. „Ūkininkai niekaip nesuvokia, kad žemę reikia dirbti mažiau. Jie stengiasi ją dirbti intensyviai ir daro tai neracionaliai. Rekomenduojama supaprastinti žemės dirbimą ir pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus augalus žemė neariama, o sėjama iškart. Tai yra vienas populiariausių sprendimų, leidžiantis apsaugoti dirvožemį nuo nykimo", – aiškino V.Liakas.
- Taikyti sėjomainą
„Ūkininkavimas yra verslas. Vienus augalus auginti pelninga, kitus – ne. Ūkininkai linkę auginti vien pelninguosius, t.y. kviečius, miežius, rapsus. Šie labiausiai alina dirvožemį, todėl būtina taikyti sėjomainą – augalų kaitą. Lietuvos mokslininkai atlieka tyrimus su posėliniais augalais, gilinasi į jų šaknų sistemą, kokie mikroorganizmai prie jų plintą, kaip tie augalai kovoja su dirvožemyje esančiais patogenais ir kiek jį pagerina", – pasakoja V.Liakas. Tarpiniai pasėliai ne tik turtina dirvožemį naudingomis medžiagomis bei pagerina dirvos struktūrą, bet ir sumažina piktžolių kiekį, kai kurių ligų ir kenkėjų plitimą bei sulaiko dirvoje drėgmę. Rekomenduojama nuėmus derlių, dirvą užsėti posėliniais dirvožemį gerinančiais augalais (aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, lubinai, žirniai ir kiti greitai augantys augalai) ar jų mišiniais. Ūkininkai, gerinantys savo dirvožemį posėliniais augalais gali gauti ES žalinimo išmokas.
- Naudoti biologinius preparatus
Pasak V.Liako, pati naujausia ir šiuo metu aktualiausia mokslininkų darbo kryptis – dirvožemio mikrobiologija. Itin svarbus dirvos sveikatos rodiklis yra jos biologinis aktyvumas. Kubiniame centimetre derlingo dirvožemio yra milijonai bakterijų, kurios dalyvauja dirvodariniuose procesuose ir saugo augalus nuo ligų sukėlėjų plitimo. Nualintam dirvožemiui atkurti rekomenduojama naudoti biologinius preparatus, kurie padidina jo mikrobiologinę įvairovę ir aktyvina natūraliai jame vykstančius procesus.
„Lietuvoje kuriami ir gaminami biologiniai preparatai visoms dirvožemio bei augalų problemoms spręsti – augalų imuninės sistemos stiprinimui, biologinio azoto kiekiui dirvoje, fosforo įsisavinimui didinti, įvairių teršalų suardymui, tarkime, kai dirvožemis užterštas nafta, sunkiaisiais metalais ar druskomis.
Taip pat siūloma naudoti biologinius preparatus, skirtus kovai su augalų ligomis. Šiems, skirtingai nei cheminėms augalų saugos priemonėms, neišsivysto patogenų atsparumas. Ir svarbiausia – naudojant biologinius preparatus visiškai neteršiama aplinka, nėra jokio neigiamo poveikio augalams, gyvūnams bei žmonėms. Biologiniai preparatai – nėra trąšos. Tai dirvožemio aktyvintojai, kurie sukurti naudojant tokias technologijas, kurias gamta sėkmingai naudoja milijonus metų. Žemėje yra visų jai reikalingų naudingųjų medžiagų. Tik mes jas užblokavome ilgą laiką gausiai naudodami trąšas ir pesticidus. Biologiniai preparatai padeda dirvožemiui atsigauti ir aprūpinti augalus būtinomis maistingomis medžiagomis", – teigia V.Liakas.
Pasak MITA specialistų, net apie 75 proc. Lietuvos dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos, o didžiausią įtaką tam turėjo intensyvi ir chemizuota žemdirbystė. Dėl jos dirvožemyje sumažėjo organinių medžiagų, padidėjo tarša sunkiaisiais metalais, buvo išbalansuotas cheminių elementų tarpusavio santykis. Agroverslo atstovams bei ūkininkams rekomenduojama aktyviai domėtis moksline žemės ūkio srities veikla, įsiklausyti į ekspertų rekomendacijas ir pasukti tausojančios, tvarios žemdirbystės kryptimi. Verslo ir mokslo partnerystė naudinga abiems pusėms, o taip pat ir gamtai!
