Jis BNS trečiadienį patvirtino, kad buvo vienintelis atstovas ES ministrų susitikime, balsavęs prieš bendrosios žemės ūkio politikos reformą. Trys kitos Rytų Europos šalys – Latvija, Rumunija ir Bulgarija – susilaikė.
„Derybos buvo sunkios, baigėsi ketvirtą valandą ryto. Vis tik nepavyko išsiderėti, kad ekoschemoms būtų rezervuojama mažiau kaip 20 proc. iš tiesioginių išmokų, o tai Lietuvai yra kritiškai didelis skaičius, nes mes esame paskaičiavę, kad tada bazinė išmoka ne tik kad nedidėtų ūkininkams, bet netgi sumažėtų. Su tokiomis sąlygomis tikrai negalėjome sutikti“, – BNS sakė viceministras.
Pasak jo, Lietuva derybose siūlė, kad ši dalis būtų mažesnė toms šalims, kurių tiesioginių išmokų vidurkis yra žemesnis nei ES, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Europos Vadovų Taryba yra sutarusi, kad 2027 metais tiesioginių išmokų vidurkis Lietuvos ūkininkams turėtų būti ne mažesnis kaip 215 eurų. Pasak E.Gusto, kadangi išmokas sudaro skirtingi komponentai, tikėtina, kad vidurkis bus pasiektas, tačiau bazinė išmoka gali mažėti.
Jis taip pat sako, kad lėšos, numatytos aplinkosaugai, gali būti nepanaudotos.
„Prievartiniu būdu ūkininko negali priversti taikyti ekologinių schemų, vadinasi, kyla grėsmė, ne tik kad turėsime rezervuoti lėšas priemonei šitai, bet kyla grėsmė, kad jos gali būti nepanaudotos. Vadinasi, turėsime galvoti bent jau su metų pavėlavimu, kur ir kokiu būdu tas nepanaudotas lėšas naudoti toliau“, – kalbėjo E.Gustas.
Anot jo, ES ministrų taryboje pasiekta ir Lietuvai palankių sutarimų. Vienas jų – kad ūkininkams, gaunantiems mažiau kaip 2 tūkst. eurų išmokų per metus, nebūtų taikoma finansinė disciplina.
Be to, pavyko išsiderėti, kad geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai (GAAB) nebūtų taikomi ūkiams iki 10 hektarų. Pasak E.Gusto, pirminiame variante buvo siūloma 5 hektarų riba.
„Tuos reikalavimus turi įgyvendinti ūkininkai, kad gautų išmokas. Ten yra ne vienas tų reikalavimų ir buvo mėginama sumažinti plotus, kuriems šitie reikalavimai galėtų būti netaikomi, eina kalba apie smulkiuosius, nes tuos reikalavimu įvykdyti irgi reikalingos tam tikros lėšos ir gebėjimai, mūsų tikslas buvo, kad reikalavimai nebūtų taikomi smulkiesiems“, – sakė žemės ūkio viceministras.
Dėl naujos 27-ių ES šalių priimtos politikos dabar bus deramasi su Europos Parlamentu, kuris šią savaitę balsuos dėl jo pasiūlymų.
BŽŪP, kuriai per septynerius metus numatytas maždaug 387 mlrd. eurų biudžetas, sudaro didžiausią ES išlaidų dalį.
