Pradėjo nuo kelių arų ir teorinių žinių
Pora susipažino Vilniuje, kur abu studijavo. Tačiau jau draugystės pradžioje nutarė, kad baigę mokslus sostinėje neliks. Atėjus mintims apie ūkininkavimą, visai natūraliai susiklostė, jog kurti jį apsisprendė Biržuose: čia buvo Vaidos tėvų žemės, sodyba. Ten ir pasodino pirmąsias šilauoges, nuo kurių prasidėjo jau šeštus metus skaičiuojančio „Likėnų šilauogių ūkio“ istorija.
Kodėl šilauogės? Pasak Mantvydo, prieš šešerius metus Lietuvoje veikė tik keli dideli šilauogynai, uogų kaina buvo labai gera.
„Na, ir šiaip šilauogė pasirodė įdomi, sveika uoga, kuri patiko ir mums patiems, ir pirkėjams. Prieš tai svarstėme auginti ir šaltalankius, ir sausmedžius, bet pasilikome prie šilauogių“, – sakė „Likėnų šilauogių ūkio“ įkūrėjas. Jis neslėpė, jog per tuos metus konkurencija išaugo – dabar šilauoges augina, kaip pats sako, „ant kiekvieno kampo“. Todėl ir uogų kaina kritusi.
Kurti savo ūkį jie pradėjo nuo 25 arų, 500 sodinukų ir teorinių žinių. Nors Vaidos tėvai ūkininkavo, tačiau jų veikla nebuvo susijusi su uogininkyste, juolab šilauogėmis. Tad pora viską darė savarankiškai, žinias kaupė iš literatūros, interneto, konsultavosi su kitais uogų augintojais. O didžiąją dalį darbų iš esmės atliko vienu du.
„Tuo metu dar negyvenome Biržuose. Pirmaisiais metais į ūkį po darbo savaitės važiuodavome iš Vilniaus. Tik po metų atsikraustėme į vietą“, - sakė ūkininkas.
Pasak jo, pirmieji treji metai buvo ir patys sunkiausi. „Mes vis neturėjome uogų. Pasodinome šilauoges pavasarį, tą rudenį jų neturėjo būti. Tačiau kitais metais vėl nebuvo uogų. Tada jau buvo neramu. Trečiaisiais metais – vos kelios uogos, kai tikėjomės, kad priskinsime po kilogramą nuo krūmo“, – kalbėjo Mantvydas, prisipažinęs, jog sunkiuoju periodu buvo minčių ir viską išrauti. Vis dėlto ramiai įvertinę galimas klaidas, jie nutarė duoti sau laiko. Juolab, kad suprato, kas kaltas dėl mažo derliaus.
„Nors literatūroje rašoma kitaip, iš tiesų šilauogėms reikia priežiūros: jas būtina ir ravėti, ir genėti, kitaip prasidės įvairios ligos, nebus uogų. Pirmaisiais metais, kai dar negyvenome vietoje, neturėjome galimybės tinkamai prižiūrėti ūkį – padarėme nemažai klaidų. Tačiau jas išmokome ir nekartojome, todėl pasirodė rezultatas – ilgai lauktas uogų derlius“, – pasakojo pašnekovas.
Ūkininkavimą derina su nuotoliniu darbu
Šilauogių plantacijai pradėjus duoti ilgai lauktą derlių, o pirkėjams – pirkti uogas, pora nusprendė plėstis ir įkurti tikrą pramoninį šilauogių ūkį. Svajonę įgyvendinti pavyko 2018 m., gavus Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 27 877 eurų paramos. Tai buvo paspirtis, kuriant „Likėnų šilauogių ūkį“, kuris tuomet nuo kelių arų išsiplėtė iki 1,5 ha. Pasak ūkininko, išmokos užteko sodinukams, tvorai, laistymo sistemai, traktoriui – visa tai gerokai palengvino padidėjusio ūkio kasdienybę.
Spalį Strumskiai aktyvųjį sezoną jau baigia: iki pavasario didelių darbų nebus. „Kaip ir visi uogų augintojai, turime labai atidžiai planuotis pajamas. To, ką per vasarą uždirbi, turi užtekti visiems metams. Ir ne tik pragyvenimui, bet ir ūkio plėtrai. Mūsų šeimos atveju ūkis nėra vienintelis pajamų šaltinis: abu su žmona dar dirbame nuotolinius darbus. Tad ūkininkavimas nėra pagrindinė veikla: ūkyje dirbame vakarais, savaitgaliais, laisvalaikiu, per atostogas“, – pasakojo Mantvydas.
Nauja avantiūra – egzotiški grybai
Pakankamai gerai įsivažiavę auginti šilauoges, Strumskiai nutarė nerti į naują avantiūrą – pradėjo auginti egzotiškus grybus shiitake. Lietuviškai valgomuoju danteniu vadinami grybai kilę iš Japonijos ir yra labai mėgstami ne tik šios, bet ir kitų Azijos šalių virtuvėje. Lietuvoje jie taip pat jau buvo auginami. Tiesa, tikrai ne masiškai.
„Jau imdami paramą planavome išplėsti ne tik šilauogių ūkį, bet ir pasipildyti kažkokiu išskirtiniu produktu. Shiitake grybai atitiko mūsų kriterijus“, – sakė Mantvydas, neslėpęs, kad tokius augalus kaip braškės ar avietės iš karto atmetė. „Šiuo metu jau net šilauogių pilna“, – neslėpė.
Auginti grybus jiems sekėsi puikiai. Tačiau su pirmuoju iššūkiu susidūrė tuomet, kai reikėjo lietuviams neįprastą grybą parduoti.
„Ne visi žmonės žino, koks čia grybas, ką iš jo daryti. Produktas nišinis, pirkėją surasti sunku, bet kai jau surandi jis tampa nuolatiniu. Kitas geras dalykas – turi mažą konkurenciją, nes Lietuvoje auginančių shiitake grybus labai nedaug“, – pasakojo ūkininkas. Šiuo metu iš „Likėnų šilauogių ūkio“ egzotiškus grybus perka ir restoranai, ir privatūs asmenys.
Jų augintojas neabejoja, kad su laiku užsakymų tik daugės, nes lietuviai mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Jis pats su žmona shiitake grybus sako naudojantis įvairiems patiekalams gardinti. „Valgoma kaip ir kitus grybus“, – neslėpė pašnekovas. Beje, Rytų Azijos šalyse shiitake yra naudojamas ir kaip vaistas.
Parama jauniesiems ūkininkams – viena populiariausių
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuo 2014 m. skiriama Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ parama yra viena populiariausių. Vis daugiau jaunų žmonių apsisprendžia palikti miestus ir pradėti veiklą kaimo vietovėse. Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui neretai tampa geru stimulu pradėti įgyvendinti seniai galvoje nešiotus sumanymus.
Pagrindinis šios priemonės tikslas – didinti visuose Lietuvos regionuose visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas.
Pretenduoti į išmokas gali tie kaimo vietovėse veiklą planuojantys ar jau vystantys jaunieji ūkininkai, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų ūkyje) apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu ir pan.) bei perdirbimu ir tiekimu rinkai.
Dėl paramos gali kreiptis fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu, kuris yra ne vyresnis nei 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos. Dar vienas kriterijus – dėl paramos ūkininkas turi kreiptis tuo metu, kai pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
Maksimalus išmokos dydis, kuris gali būti skirtas šios priemonės gavėjui, siekia iki 40 tūkst. eurų. Išmoka mokama dviem etapais: pirmoji dalis, sudaranti 80 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama po sprendimo skirti paramą priėmimo, antroji 20 proc. išmokos dalis – kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, ši parama iš tiesų populiari – ankstesniais metais būdavo sulaukiama paraiškų maždaug 10-12 mln. eurų sumai, bet ne visuomet skirtos lėšos būdavo išnaudojamos.
„2015 m. buvo pateiktos net 1822 paraiškos 96 mln. Eur sumai. Šiais metais buvo pateiktos 549 paraiškos už didesnę nei 20 mln. Eur sumą. Skyrus papildomą finansavimą, lėšų pakaks visoms paraiškoms, surinkusioms privalomą atrankos balų skaičių“, – kalbėjo D.Rutkauskaitė.
ŽŪM pateikta statistika pagal metus rodo, kad ši priemonė išties populiari:
-
2015 m. surinkta paraiškų 1822, prašoma paramos suma 96 mln. Eur;
-
2016 m. surinkta paraiškų 266, prašoma paramos suma 10 mln. Eur;
-
2017 m. surinkta paraiškų 321, prašoma paramos suma 12 mln. Eur;
-
2018 m. nebuvo kvietimo;
-
2019 m. surinkta paraiškų 345, prašoma paramos suma 12 mln. Eur;
-
2020 m. surinkta paraiškų 562, prašoma paramos suma 21 mln. Eur.
Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, 2020 m. daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus, Kauno, Šiaulių apskričių atstovai.
„Bet čia nėra jokio netikėtumo, nes šios apskritys pirmauja pagal jaunųjų ūkininkų (JŪ) skaičių: pirmą vietą pagal JŪ skaičių užima Vilniaus apskritis, antrą – Kauno, trečią – Utenos. Toliau rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Marijampolė – visos apskritys maždaug po lygiai. Apžvelgiant 2020 m. pateiktas paraiškas, matyti, kad daugiausia (34 proc.) paraiškas pateikusių ūkininkų planuoja užsiimti gyvulininkyste, 22 proc. – daržininkyste, 12 proc. – augalininkyste, 10 proc. – uogininkyste“, – sakė ŽŪM atstovė.
Nauja tendencija: jaunųjų ūkininkų ūkiai plečiasi
Nors palyginus skaičius, matyti, kad per dešimtmetį JŪ skaičius sumažėjo nuo 18,5 tūkst. iki 17 tūkst., tačiau padidėjo jų dirbamos žemės plotai ir išaugo jų žemės ūkio valdų ekonominis dydis, vertinamas produkcijos standartine verte. Kaip rodo ŽŪM duomenys, 2020 m. JŪ dirbamos žemės plotas sudaro 25 proc. visos ūkininkų dirbamos žemės, nors bendram ūkininkų skaičiuje JŪ sudaro apie 15 proc.
„Taigi, pastebime tendenciją, jaunųjų ūkininkų ūkiai didėja. Manome, kad be KPP paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui šie skaičiai tikrai būtų prastesni“, – įsitikinusi D.Rutkauskaitė.
Drąsiau prašo didesnių sumų
Šiemet paraiškas KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo priimamos birželio-liepos mėnesiai. Kaip pasakojo ŽŪM atstovė, planuojant šių metų paraiškų priėmimą, veiklos srities lėšų likutis buvo apie 9 mln. Eur.
„Dėl COVID-19 pasekmių mažinimo veiklos sričiai buvo skirtas papildomas 8 mln. Eur finansavimas iš nacionalinių lėšų. Dėl to šių metų paraiškų teikimo kvietimui bendras finansavimas padidėjo iki beveik 17 mln. Eur. Tačiau nustebino tai, kad pateiktų paraiškų prašoma paramos suma viršijo net šią 17 mln. Eur sumą. Manome, kad prie tokio paramos populiarumo prisidėjo atliktas svarbus paramos sąlygų pagerinimas – pirmoji išmokos dalis dabar sudaro net 80 proc. paramos sumos, o likusi dalis sudaro 20 proc. (anksčiau abi paramos dalys sudarė po 50 proc. paramos sumos)“, – sakė specialistė.
