Šiuos siūlymus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba.
EK atstovybė Lietuvoje pranešė, jog taip pat numatoma 50 proc. sumažinti gyvuliams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.
„Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius“, – teigiama pranešime.
Be to, EK numato, kad iki 2030 metų bent 30 proc. Europos sausumų ir jūrų būtų paverstos saugomomis teritorijomis, o bent 10 proc. žemės grąžinti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų.
Taip pat siūloma atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų buveinių ir rūšių būklę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei gerinti miškų būklę.
Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių ketinama skirti 20 mlrd. eurų per metus.
