Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai nusprendė tam įsteigti specialų komitetą. 30 narių komitetas turėtų per 9 mėnesius pateikti savo išvadas ir rekomendacijas, kurias galutinai tvirtins EP. Tokį žingsnį paskatino vieši nuogąstavimai dėl žemės ūkyje plačiai naudojamo herbicido glifosato poveikio žmonių sveikatai.
Pernai lapkritį Bendrijos narės atnaujino leidimą naudoti glifosatą dar penkerius metus. Kiek anksčiau priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai nepritarė Europos Komisijos (EK) siūlymui pratęsti glifosato patvirtinimo galiojimą dvigubai ilgesiam laikui, nes esą neišsklaidyti nuogąstavimai dėl jo žalingo poveikio žmonių sveikatai.
Politikai paragino iki 2022-ųjų pabaigos uždrausti naudoti herbicidus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, jau dabar nebeleisti jų naudoti neprofesionalams, uždrausti juos parkuose, soduose ir žaidimų aikštelėse, taip pat – žemės ūkyje, kai galima juos pakeisti biologinėmis piktžolių naikinimo priemonėmis.
EP nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad vadinamasis „Monsanto“ dokumentų“ skandalas sukėlė abejonių dėl šios JAV bendrovės produktų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, saugos tyrimų patikimumo. Todėl jie pasiūlė nustatyti, kad pesticidų, kuriems naudoti siekiama gauti ES leidimą, mokslinis vertinimas būtų grindžiamas tik „viešai paskelbtų, tos pačios srities specialistų patikrintų ir kompetentingų valdžios institucijų užsakytų nepriklausomų tyrimų rezultatais".
Glifosato rizikos įvertinimo procesas Bendrijoje sulaukė nemažai kritikos, nes Europos maisto saugos ir Jungtinių Tautų Vėžio tyrimų agentūrų išvados skyrėsi.
Kritikai įspėja apie žalą, ūkininkai – apie brangesnį maistą
Glifosatas buvo pradėtas naudoti prieš tris dešimtmečius kaip JAV bendrovės „Monsanto“ gaminamos piktžolių naikinimo priemonės „Roundup“ – vieno populiariausių herbicidų pasaulyje, naudojamo daugelyje komercinių ir mėgėjiškų ūkių, – veiklioji medžiaga. Jis buvo išrastas genetiškai modifikuotiems augalams, kurie jam atsparūs, purkšti, bet paplito ir ES ūkiuose, kuriuose tokių kultūrų beveik nėra. Augalų apsaugos produktai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojami žemės ūkyje, miškų ūkyje ir ne žemės ūkio paskirties plotuose piktžolėms naikinti. Šiandien herbicidus su glifosatu gamina daugelis pasaulio agrochemijos įmonių.
Susitarimą dėl glifosato atnaujinimo ES narėms pernai lapkritį pavyko pasiekti po mėnesius užtrukusių ginčų, mat vis išsiskirdavo jų požiūris dėl leidimo trukmės. Lietuva laikėsi nuostatos, jog šio produkto naudojimo terminas žemės ūkyje turi būti ilgesnis.
Ligtolinis leidimas naudoti glifosatą turėjo nustoti galioti pernai gruodžio 15 dieną. Jei iki to laiko nebūtų buvęs pratęstas šio herbicido naudojimas, ES ūkininkai būtų turėję po truputį mažinti jo naudojimą ir per kelerius metus visiškai atsisakyti.
Ūkininkai tvirtino, kad be patikimo chemikalo jų nuostoliai siektų milijardus, todėl brangtų maistas. Glifosato kritikai su aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ priekyje savo ruožtu ragina Europoje visiškai uždrausti naudoti glifosfatą. Aktyvistų parengtą peticiją pasirašė per 1,3 mln. tokiam sprendimui pritariančių žmonių. Jie atkreipė dėmesį į 2015 metais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimo išvadą, kad ši medžiaga yra „galbūt kancerogeninė“.
Europos maisto saugos agentūra (EFSA) į tai atsakė, kad glifosatas nepasižymi kancerogeninėmis, mutageninėmis ar turinčiomis poveikį reprodukcijai savybėmis. Tai patvirtino ir Europos cheminių medžiagų agentūra, kiti PSO ekspertai, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO).
