Pasidalinę darbus
Surviliškyje 1 250 hektarų žemės dirba keturių Župerkų šeima. Tėvas Kęstutis ūkininkauja nuo 1992-ųjų, vyresnysis sūnus Mantas ūkį įregistravo 2000-aisiais, o jaunėlis Arnas – 2014 metais. Manto žmona Vaiva tvarko viso šeimos ūkio buhalteriją.
Retesnės kultūros
Savo laukuose Župerkos augina grūdines kultūras – žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, rapsus, pupas. Jų žemėse taip pat derėjo ir Kėdainių krašto laukuose retesnės kultūros – salykliniai miežiai, sėklinės kanapės, avižos. Pastarosiomis ūkinininkai buvo užsėję apie 36 hektarų plotą.
„Didžiąją dalį pasėlių sudaro kviečiai. Antroje vietoje – salykliniai miežiai ir rapsai. Pupas auginame dėl priešsėlių, o salyklinius miežius parduodame salyklo gamintojams. Kanapes auginame sėklai. Tiesą sakant, ar šiemet jas apsimokėjo sėti, dar neaišku“, – pasakojo M.Župerka.
Atlaikyti konkurenciją
Apsilankius Župerkų ūkyje nustebino tvarka ir dėmesys darbuotojams. Administraciniame pastate jiems sudarytos visos sąlygos persirengti, atsipūsti, užkąsti, nusiprausti.
Atskirose patalpose įrengtos persirengimo spintelės, dušai, drabužių ir avalynės džiovinimo vietos, virtuvėlė, kurioje galima išgerti kavos, gaiviųjų gėrimų, lengvai užkąsti.
Perėmė patirtį
„Žmogui ir mums patiems turi būti patogu dirbti, todėl stengiamės dėl savęs ir darbuotojų. Įvairiose užsienio šalyse mačiau, kaip ūkininkai rūpinasi savo darbuotojais, todėl gerąją praktiką pritaikėme mūsų šeimos ūkyje. O kad dirbti būtų smagiau, sugalvojame kur kasmet visi kartu – mes ir darbuotojai, galėtume pakeliauti, ką pamatyti, kur atsipalaiduoti“, – sakė M.Župerka.
Kada dirbti neleis
Tiesa, rytą į darbą ūkyje atėję žmonės pirmiausia turi pasitikrinti alkotesteriu. Jeigu viskas gerai, tuomet eina persirengti darbiniais drabužiais. Jeigu alkotesteris parodo promiles, tenka sukti namo. „Dirbti išgėrus čia tikrai niekas neleis“, – sakė K.Župerka.
Vidutinis amžius
Župerkų šeimos ūkyje dirba dešimt žmonių iš Kėdainių, Surviliškio, Sirutiškio, Kalnaberžės, Užupės, neskaitant šeimos narių. Vidutinis šio ūkio darbuotojo amžius – 35 metai.
„Mūsų technika nauja, automatizuota. Vyresniems žmonėms sunkiau su ja susitvarkyti, todėl jie dirba vilkikų vairuotojais, o jauni dirba su moderniausia technika“, – sakė A.Župerka.
Dirba visus metus
Ūkyje visiems darbo užtenka ištisus metus. Šiltuoju metų laiku atliekami vieni darbai, o šaltuoju imamasi kitų.
Dirbti išgėrus čia tikrai niekas neleis.
„Žiemą vairuotojai supirkėjams veža grūdus, kiti darbuotojai tvarko žemės ūkio paskirties plotus, šalina menkaverčius krūmus, gamina biokurą. Žodžiu, dabar, vėstant orams, iš apžėlusių žemės plotų darome dirbamos žemės laukus“, – kalbėjo M.Župerka.
Vienas universitetas
Broliai Mantas ir Arnas – A.Stulginskio universiteto absolventai. Vyresnysis Mantas baigė gamybos technologijų inžinerijos, apjungiančios inžineriją ir agronomiją, studijas. Jaunėlis Arnas turi inžinerijos ir vadybos studijų diplomą.
Manto žmona Vaiva taip pat A.Stulginskio universiteto absolventė, baigusi buhalterinę apskaitą ir finansus. Ji – Župerkų ūkio finansininkė.
Nuo vaikystės
„Mokydamasis mokykloje, jau žinojau, kad ūkininkausiu. Tiesą sakant, niekas man neliepė dirbti žemės, pats visą laiką norėjau tą daryti. Svajojau darbuotis ūkyje, vėliau prisijungė ir brolis Arnas. Traktorius abu vairuojame nuo vaikystės, tik nežinau, kaip bus su mano aštuonmečiu sūnumi Benu, norinčiu važiuoti traktoriumi, kombainu, bet apie ūkininkavimą nekalbančiu. Tikėtina, kad ūkį paliksime penkiametei dukrai Beatai, kuri tvirtina būsianti ūkininkė“, – šypsosi M.Župerka.
Nenorėjo miesto
Mantas turi patirties kitame darbe, ne tik ūkininkavime, bet galiausiai teko mielą darbą iškeisti į dar mielesnį, jis grįžo į tėvų ūkį.
Mokydamasis mokykloje, jau žinojau, kad ūkininkausiu.
Vienoje žinomoje įmonėje, užsiimančioje prekyba žemės ūkio technika, daug metų Mantas dirbo vadybininku. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta plėsti ir stiprinti ūkį, visą darbo laiką skiriant tik jam.
„Aš irgi nenorėjau likti mieste ir sėdėti užsidaręs biure. Nors turiu ir kitokių pavyzdžių, kai ūkininkų vaikai pasirenka kitą kelią. Štai mano klasės draugas, ūkininkų sūnus, dirba mokytoju, bet man žemės ūkis arčiau širdies“, – šypsosi Arnas.
Tenka atidėti
Pasibaigus pagrindiniams žemės ūkio darbams, paprastai rudenį, Župerkų šeima važiuodavo ilsėtis ten, kur kur šilčiau – į Turkiją, Egiptą, Tenerifę. Deja, šiemet koronavirusas pakoregavo ūkininkų planus, tad keliones ir ilgesnes atostogas, leidžiančias pailsėti nuo darbų ūkyje, tenka atidėti ateičiai.
