Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Milijonų už liūtis dar neišsidaliję ūkininkai jau prašo pagalbos dėl laukus alinančios sausros

Pernai ūkininkų laukai skendo balose, ir už tai iš Europos Sąjungos jiems pažadėta padalinti daugiau nei 26 mln. eurų. Ūkininkai tikina, kad šios paramos jie dar negavo, o juos užklupo jau kita bėda – sausros. Keliose savivaldybėse jau paskelbta ekstremali situacija, dar keliolikoje padėtis taip pat tragiška.
Spaudos konferencija apie sausrą žemės ūkyje
Spaudos konferencija apie sausrą žemės ūkyje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta jau 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse. Kaip informuoja naujienų agentūra BNS, trijose savivaldybėse – Alytaus, Marijampolės ir Lazdijų – jau paskelbta ir ekstremali situacija.

Ekstremalios situacijos paskelbimas atveria galimybes prašyti kompensacijų dėl ūkininkų patiriamų nuostolių, naujienų agentūrai sakė savivaldybių atstovai. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nario Juozo Baublio teigimu, ekstremali situacija jau paskelbta ir Varėnos rajone.

Daugiau nei 20 savivaldybių situacija apibūdinama kaip artima stichinei sausrai. Seimo spaudos konferencijų salėje ketvirtadienį susirinkę ūkininkai vienas per kitą kalbėjo apie gresiantį bankrotą.

Nederlingų žemių atstovė: ūkininkai – ant bankroto slenksčio

Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė padėtį žemės ūkyje apibūdino kaip tragišką. Jos nuomone, ūkininkai, jeigu tokia sausra tęsis ir toliau, gali atsidurti ant bankroto slenksčio.

„Šiemet jiems viską sugriovė. Stichinė nelaimė paskelbta ir Varėnos rajone – 80 proc. pasėlių yra žuvę. Joks lietus negali sugrąžinti – matai, kad varpa bus tuščia“, – kalbėjo D.Karalevičienė.

Jos teigimu, padėtis yra labai sunki. Nyksta pasėliai, be to, dėl išdegusios žolės nėra kur ganyti gyvulių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Danutė Karalevičienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Danutė Karalevičienė

„Reikia pasižiūrėti į tą kaimo žmogų. Ūkininkas gyvena ir neprašo nieko. Prašo tik kompensacijų. (…) Padėtis yra labai sunki. Ūkininkai gali atsidurti ant bankroto slenksčio“, – kalbėjo D.Karalevičienė. Ji pirmiausia tikisi, kad nebus taikomos sankcijos ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų Europos Sąjungos paramos rodiklių. Tačiau tokiais valdininkų pažadais ūkininkai kol kas nelabai ir tiki.

Prasidės masiniai ūkininkų bankrotai. Jie taip ir nesulaukė nė vieno cento už praėjusių metų padarinius. Nesuprantu, kaip nesugebėjo tų varganų pinigėlių padalinti, – spaudos konferencijoje kalbėjo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Jai pritarė ir Alytaus žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas. Pasak jo, gyvulių augintojai ganyklose mato ne žolę, o tik rudus laukus. „Jeigu nematysime drėgmės, sunku prognozuoti, kas gali atsitikti. 25 metus vadovauju bendrovei, panašios situacijos gegužės-birželio mėnesį neturėjom“, – kalbėjo jis.

Ūkininkas: dar nesulaukėme nė cento už praėjusių metų liūtis

„Prasidės masiniai ūkininkų bankrotai. Jie taip ir nesulaukė nė vieno cento už praėjusių metų padarinius. Nesuprantu, kaip nesugebėjo tų varganų pinigėlių padalinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių. Europos Komisija (EK) tiesiogiai nuo liūčių nukentėjusiems šalies ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų, o dar beveik 17 mln. eurų skirta iš ES Solidarumo fondo, primena BNS.

Kodėl ūkininkai nesidraudžia? Sudarytos tokios sąlygos, kad labai sunku iš valstybės gauti pinigus, o iš draudikų ir dar sunkiau, – kalbėjo ūkininkas.

Pasak jo, ūkininkai naktį važiuoja į laukus ir purškia augalus vandeniu, bet „tai kainuoja didžiulius pinigus“, be to, ūkininkams neva baigiasi ir degalų atsargos. Nors žemės ūkio ministras kritikavo ūkininkus, kurie nedraudžia savo pasėlių, Z.Aleksandravičius taip pat pripažino to nedarantis, o Algimantas Navickas, draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas, patikslino, kad vos 10-15 proc. ūkininkų draudžia savo pasėlius.

„Kodėl ūkininkai nesidraudžia? Sudarytos tokios sąlygos, kad labai sunku iš valstybės gauti pinigus, o iš draudikų ir dar sunkiau. Ūkininkai tiek tų nesąmonių, tiek tų absurdų per gyvenimą turėjo ir ištvėrė. Mūsų nelaimė žemės ūkyje yra, kad ministrai nė dviejų metų neištveria“, – tęsė Z.Aleksandravičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Zigmas Aleksandravičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Zigmas Aleksandravičius

Netaikys sankcijų ūkininkams

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams, rašė naujienų agentūra BNS.

Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

„Kai kurie ūkininkai yra pasinaudoję finansine parama iš Kaimo plėtros fondo, dalyvavę ūkio modernizavimo ar kitokiose programose, kur kai kurie įsipareigojo pasiekti pelningumo rodiklius ar padidinti gamybos apimtis“, – tvirtino R.Krasuckis.

Anot jo, iš sausros apimtose teritorijose dirbančių ūkininkų nebus reikalaujama pasiekti užsibrėžtų rodiklių.

Ministras ragino drausti pasėlius

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ūkininkams priminė, kaip svarbu yra drausti pasėlius. Pasak jo, situacija nebūtų tokia prasta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę.

„Situacija kelia didelį nerimą, jeigu bus skelbiama ekstremali situacija dėl žuvusių pasėlių, ieškosime būdų kaip pagelbėti žemdirbiams. Šiuo metu tariamės, kaip galėtume padėti mūsų žemdirbiams. Žinoma, situacija nebūtų tokia įtempta, jeigu ūkininkai būtų apsidraudę, todėl raginu žemdirbius naudotis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos siūlomomis galimybėmis, kad ateityje nemalonios gamtos išdaigos šitaip nekirstų per kišenę“, – pranešime spaudai cituojamas G.Surplys.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Surplys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Giedrius Surplys

Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Valstybė kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais