Nenori mėnesio karantino
Kaip rašo sejny.net, penktadienį, kovo 27 dieną, priimtas sprendimas dėl Lenkijos sienų uždarymo iki balandžio 13 dienos. „Taip pat sugriežtintos sienos kirtimo sąlygos – iki tol asmenys, kurie dirba užsienyje ir reguliariai kerta sieną, neprivalėjo kiekvieną kartą karantinuotis dvi savaites. Tai pasikeitė. Dabar tik vilkikų, mašinų iki 3,5 tonos, skirtų vežti daiktus, vairuotojai ir tarnybų darbuotojai neprivalo izoliuotis 14 dienų“, – rašė Seinų portalas.
Tad problemos kyla tiems lenkams, kurie dirba Lietuvoje, tarkim, Lazdijuose, o taip pat Seinų krašto ūkininkams, tarp kurių daugiausia Lenkijos lietuvių, kurie plėsdami savo ūkius yra įsigiję ar išsinuomoję žemės užsienyje ir ją dirba, taip pat nuomojasi patalpas pašarams, trąšoms ir pan. Jeigu jie nedirbs šios žemės, ne tik patirs tiesioginių nuostolių, bet ir neteks Europos Sąjungos išmokų.
Seinų, Palenkės vaivadijos atstovai apie situaciją jau kalbėjosi su pasieniečiais, prašydami išimčių ūkininkams, ūkininkaujantiems Lietuvoje. Anksčiau šie žmonės galėdavo važiuoti su savo technika lauko keliais. Tačiau dabar jie užtverti ir saugomi.
Skaičiuojama, kad tokių problemų patiria apie 60 asmenų, gyvenančių Lenkijoje. Klausimas dėl situacijos nusiųstas Lenkijos premjero kanceliarijai, nes dėl abiejose šalyse taikomo iš užsienio atvykstantiems žmonėms karantino izoliuotis šiems ūkininkams reikėtų dvi savaites Lietuvoje ir – dvi grįžus namo į Lenkiją.
Nori griežtų saugiklių
Apie problemą teigia žinanti ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė. Jos teigimu, iš Lietuvos piliečių tokių skundų savivaldybė negavo, tačiau Lenkijos piliečiai kreipėsi.
„Yra Lenkijos piliečių, kurie nuomoja dirbamą žemę Lazdijų rajono savivaldybėje. Ateinant pavasariui, kai laikas dirbti žemę ateina neišvengiamai, ūkininkai pergyvena, kaip patekti į Lietuvos teritoriją ir netgi su sunkiąja technika, nes be jos nieko nepadarysi. Bet tai ne savivaldybės lygmens sprendimas ir aš esu mačiusi kreipimąsi į Žemės ūkio ministeriją, bendravau su Žemės ūkio rūmų pirmininku, jie irgi sunerimę. Neabejoju, kad bendradarbiaujant gims sprendimas“, – teigė merė.
O tas sprendimas galėtų būti taikyti tam tikras išimtis – tačiau čia merė norėtų labai rimtų saugiklių.
„Turėtų būti juridinis pagrindas, kad atvažiuoja dirbti žemę. Arba – suteikti galimybę žemės dirbimo paslaugą gauti iš vietos ūkininkų. Variantų yra, bet reikia kalbėtis ir žiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju. Jų nėra šimtai, nėra daug, dirbamos žemės plotai nėra dideli, todėl išimtis, mano manymu, būtų racionali.
Bet taikant išimtį kiekvienu atveju turime žinoti, kokios grėsmės kyla. Nes per sieną važiuoti nori daug žmonių ir mes jau susidūrėme čia, pasienyje, jog jeigu taikome išimtį krovininio transporto, fūrų vairuotojams, tai labai greitai visi vykstantieji prisistato kaip vilkikų vairuotojai. Jeigu kita išimtis būtų, atsirastų terpė ir piktnaudžiavimui“, – įsitikinusi A.Miškinienė.
Bet taikant išimtį kiekvienu atveju turime žinoti, kokios grėsmės kyla. Nes per sieną važiuoti nori daug žmonių, – sakė A.Miškinienė.
Ji tikra – paskelbus apie išimtį ūkininkams, atsirastų daug norinčių važiuoti dirbti žemę, bet greičiausia ne visi to vyktų į Lietuvą: „Aš už išimtį, tikrai palaikyčiau, nes žemę dirbti reikia, maisto grandinė negali sustoti, tačiau taikant išimtį turėtų atsirasti labai aiškūs kriterijai, kas ir su kokiais dokumentais gali vykti per sieną ir pasiekti savo dirbamuosius žemės plotus. Čia juk svarbu ne paukščiukai ir varnelės popieriuose, o kad koronavirusas neplistų ir mes nesudarytume nė mažiausios prielaidos piktnaudžiauti.“
Lenkijoje iki balandžio 11 d. griežtai ribojamas gyventojų judėjimas, rašo punskas.pl. Iš namų žmonės gali išeiti tik į darbą, pas gydytoją arba nusipirkti maisto prekių, vaistų ar dezinfekcijos priemonių.
Nedraudžiama judėti savanoriaujantiems ir tiems, kurie padeda senjorams – eina nupirkti jiems vaistų ar maisto. Draudžiami bet kokie susibūrimai. Viešumoje žmonės gali bendrauti tik po du ir laikydamiesi saugaus atstumo. Išimtis taikoma tik šeimoms.
Iki 5 asmenų (neskaitant kunigo ir patarnaujančių žmonių) ribojamas dalyvaujančių šv. Mišiose ir laidotuvėse skaičius. Iki šiol religinėse apeigose galėjo dalyvauti 50 žmonių.
