„Grupės įmonės visada laikosi šalies, kurioje veikia, įstatymų. Mes žinome apie iniciatyvą apriboti miško žemės įsigijimą ir stebime jo plėtrą“, – santūriai 15min patvirtino IKEA koncerno valdomos IRI Forest Management SRL, kuriai priklauso miškininkystės verslas, atstovė Raluca Buzea.
Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl pataisų, todėl lieka pakeitimai, draudžiantys vienam savininkui valdyti daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų miško žemės.
Tiesa, istorija įgavo naujų atspalvių. Paaiškėjo, kad prieš prezidentui vetuojant pataisą, į prezidentūrą kreipėsi Švedijos ambasados darbuotojai.
Teiravosi prezidento patarėjo
Apie tai prabilo šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius, kuris teigė, kad iš Švedijos ambasados Lietuvoje sulaukęs paklausimų, kaip elgtis Lietuvoje veikiančioms tos šalies įmonėms, susijusioms su medienos verslu.
Švediškos kilmės IKEA koncernas yra didžiausias miškų savininkas Lietuvoje. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys piktinosi, kad svarstant veto dėl miškų žemės įsigijimų Kaimo reikalų komitete buvo pranešta apie Švedijos ambasados kreipimąsi į Prezidentūrą.
„Tai skandalingas atvejis“, – tvirtino P. Urbšys. „Užsienio valstybės neturėtų kištis“, – pabrėžė ir konservatorius Mykolas Majauskas.
A.Bubnelis: ambasada ieško paaiškinimo
Prezidentūros atstovas teigia, kad ambasados darbuotojai tiesiog ieškojo informacijos dėl būsimo miškų reguliavimo.
„Švedijos ambasados skambutis buvo konsultacinis. Kadangi įstatymas yra nekokybiškas ir nenumato, kaip elgtis organizacijoms, kuriuos šiuo metu jau turi limitą viršijantį miškų plotą, ambasada bandė suprasti, kaip turėtų elgtis tokios organizacijos“, – 15min teigė prezidentūros viešųjų ryšių skyriaus atstovas Antanas Bubnelis.
Pasak jo, faktas, kad ambasada ieško tokio tipo informacijos prezidentūroje rodo, jog „jie negauna atsakymų ten, kur juos turėtų gauti – Seime ir įstatymą rengusioje ministerijoje“.
Tiesa, atstovas užtikrino, kad prezidento argumentai dėl veto nesikeitė nuo pat proceso pradžios ir skambutis iš ambasados jų niekaip nekeitė.
Švedijos ambasada: vetuoti mes neprašėme
Švedijos ambasada 15min komentare pripažino, kad prezidento komandai perdavė investuotojų nerimą dėl įstatymo pataisų, tačiau šalies vadovo neragino šio įstatymo vetuoti.
„Švedijos ambasada turėjo dialogą su Lietuvos institucijomis dėl Švedijos investicijų – įskaitant miškų sektorių – ambasadai buvo logiška kreiptis į prezidento patarėją bei ne tik perduoti žinią apie investuotojų nerimą, bet ir ieškoti paaiškinimo dėl įtakos, kurią šis įstatymas turės esamoms investicijoms“, – komentare teigė Švedijos ambasada.
Tačiau ambasada neprašė įstatymo vetuoti, nes tai yra Lietuvos vidaus politikos reikalas.
„Lietuva turi pati spręsti, kaip reguliuoti savo miškų sektorių, ir ambasada niekada nesiūlė prezidentui vetuoti siūlomas įstatymo pataisas“, – pabrėžiama komentare.
IKEA jau sunerimusi
Pasak ambasados, Seimui priėmus įstatymą dėl miško žemės įsigijimo ribojimo, su ja susisiekė keli smulkūs ir vidutinio dydžio investuotojai, kurie buvo sunerimę dėl nuosavybės ribojimo ir įstatymo įtakos švedų verslui Lietuvoje.
„Švedijos kompanijos į savo investicijas Lietuvoje žiūri per ilgalaikę perspektyvą ir siūlomi įstatymų pokyčiai sukūrė nežinomybę dėl taisyklių miškų sektoriuje ateityje. Jie (investuotojai) taip pat išreiškė nerimą dėl įtakos, kurią siūlomos įstatymo pataisos padarys įmonių norui toliau investuoti į Lietuvos miškų sektorių“, – teigė ambasada.
Valstybės institucijų argumentai: tai diskriminacija
Ribojimai valdyti miško plotą – pirmasis viešas Seimo ir naujojo prezidento komandos nesutarimas.
Prezidento patarėjas J.Neverovičius sako apgailestaujantis, kad pataisos, jo nuomone, iškreips konkurenciją.
„Gaila, jog Seimas neįsiklausė į argumentų kalbą ir priėmė sprendimą, kuris mažina Lietuvos miškų ūkio sektoriaus skaidrumą, sudaro sąlygas piktnaudžiauti ir iškreipia konkurenciją, sudarydamas išskirtines sąlygas saujelei asmenų“, – 15min teigė jis.
Beje, panašios nuomonės laikosi ir Konkurencijos taryba. Rinkos prievaizdai yra sakę, kad „siūlomi ribojimai turėtų neigiamą poveikį naujiems privačių miškų valdytojams, kurie dėl numatytų apribojimų taikymo priėmus siūlomus pakeitimus, galėtų būti diskriminuojami“ ir esą tai prieštarauja Konstitucijai.
Europos teisės departamentas yra pripažinęs, kad šiuo ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje.
„Manome, kad įstatymas parengtas nekokybiškai, nes nors Miškų įstatymo pataisų autoriai ir nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus“, – sakoma J.Neverovičiaus komentare.
Komiteto pirmininkas: tai nėra investicija
Tariamas susirūpinimas dėl Lietuvos miškų, pasak jo, kol kas pridengia siaurų grupių interesus, o ne tarnauja visuomenės interesams, pridūrė jis.
Prezidentas tikisi, jog valdantieji artimiausiu metu parodys atitinkamą uolumą, mažindami maksimalius plynų kirtimų dydžius ir medienos kirtimo normas.
Tačiau valdantieji laikosi priešingos nuomonės. Pavyzdžiui, Seimo narys Valius Ąžuolas, svarstant pataisas komitete, teigė manantis, kad miškų supirkimas nėra investicija.
„Tai nėra užsienio investicija. Tai parsidavimas. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastruktūra, produkcija. Šiuo atveju – ką daro masiškai – superka iškirstas biržes“, – kalbėjo parlamentaras, dabar vadovaujantis Biudžeto ir finansų komitetui.
