„Prasidės masiniai ūkininkų bankrotai. Jie taip ir nesulaukė nė vieno cento už praėjusių metų padarinius. Nesuprantu, kaip nesugebėjo tų varganų pinigėlių padalinti“, – žurnalistams kalbėjo ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kuris dabar skundžiasi dėl laukus alinančių sausrų.
Žemdirbių teigimu, sausra jau padarė negrįžtamą žalą. Pavyzdžiui, Varėnoje, kur dėl kritulių trūkumo yra paskelbta ekstremali situacija, ūkininkų teigimu, sausra jau sunaikino apie 80 proc. pasėlių. Be to, dėl išdegusių ganyklų smunka ir pieno supirkimo kainos – vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje gegužę sudarė 259,7 eurus už toną ir buvo 3,2 proc. mažesnės nei balandį. Analitikų teigimu, dėl sausų orų karvių pienas yra prastesnės kokybės – jame mažiau baltymų ir riebalų. Todėl ir supirkimo kainos smunka.
„Reikia pasižiūrėti į tą kaimo žmogų. Ūkininkas gyvena ir neprašo nieko. Prašo tik kompensacijų. (…) Padėtis yra labai sunki. Ūkininkai gali atsidurti ant bankroto slenksčio“, – aiškino Nederlingų žemių asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.
Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad ūkininkai gali kreiptis finansinės paramos. Be Varėnos ekstremali situacija dar yra paskelbta Alytaus, Marijampolės ir Lazdijų savivaldybėse.
Kol kas ūkininkai prašo tik netaikyti jiems sankcijų už Europos Sąjungos paramos reikalavimų nevykdymą. Tą Žemės ūkio ministerija jiems pažadėjo.
Tačiau ūkininkai dar negavo paramos už praėjusių metų liūtis. Pernai ūkininkai kentėjo dėl smarkių liūčių, kurios skandino laukus ir naikino pasėlius. Nuostoliams atlyginti jiems Europos Komisija bendrai skyrė 26 mln. eurų – 9 mln. ūkininkams kaip kompensaciją už liūtis ir dar beveik 17 mln. eurų melioracijai.
Tačiau nuo liūčių praėjo metai, o ūkininkai kompensacijų kol kas taip ir nesulaukė. Tačiau Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis nesutiko su teiginiu, kad paramos dalybos yra užstrigusios.
„Teigti, kad paramos skirstymas užstrigo, negalime. Kaip ir buvome suderinę su žemdirbių savivalda, duomenis apie žuvusius pasėlius žemdirbiai teikė iki birželio 8 dienos, kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms“, – 15min aiškino jis.
Specialisto teigimu, parama turėtų būti išmokėta per artimiausius kelis mėnesius.
„Kaip nustatyta taisyklėmis, parama už žuvusius ir negalėtus pasėti žiemkenčius bus išmokėta iki rugsėjo pabaigos. Parama iš ES Solidarumo fondo bus skirta melioracijos ir kelių infrastruktūros, nukentėjusios nuo liūčių remontui“, – pridūrė R.Krasuckis.
Dėl liūčių ekstremali situacija pernai buvo paskelbta visoje šalyje. Skaičiuojama, kad lietūs ūkininkams padarė apie 40 mln. eurų nuostolių.
