„Norisi, kad tie „sofos“ ūkininkai toliau nebujotų ir tą žemę valstybė galėtų perduoti žemę dirbančiam žmogui“, – šią savaitę Seime tvirtino A.Palionis.
Kita vertus, pasak ministro, negaudami išmokų, tokie ūkininkai žemę išnuomotų ir ji būtų įdirbta, tačiau Lietuva turi įsipareigojimą 3 proc. iš 100 ha žemės paversti daugiametėmis pievomis.
Pasak jo, „sofos“ ūkininkais vadinami tie, kurie deklaruoja daugiametes pievas – jų plotai, pasak A.Palionio, siekia 67 tūkst. hektarų, iš jų apie 54 tūkst. ha yra iki trijų hektarų.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius pareiškė, kad „sofos“ ūkininkai dabar turi kur kas daugiau mulčiuojamų pievų – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šis skaičius yra virš 230 tūkst. ha, jiems išmokama apie 40–50 mln. eurų tiesioginių išmokų.
„Tie pinigai neinvestuojami – techniką pasamdo, kartą per metus numulčiuoja, bet nei šienas pagaminamas, nei parduodamas, tik CO2 gaminamas, o sugrįžta nebent vienas–du eurai. Kiti pravalgomi, panaudojami kitų poreikių tenkinimui. Nesukuria jokios pridėtinės vertės, o tik dar didina CO2, nes žolė pūdoma“, – BNS teigė K.Starkevičius.
A.Palionio teigimu, bus griežtinama šių ūkininkų kontrolė, nors ir dabar ji yra griežta.
Pasak ministro, Nacionalinė žemės tarnyba jau dabar neleidžia turintiems laikinas žemės nuomos sutartis pakeisti jas į ilgalaikes: „Jiems automatu neleidžia perrašyti. Yra atranka.“
Žemės ūkio ministerijos atstovas Tadas Švilpauskas BNS pranešė, kad dabar Lietuvoje aktyvia žemės ūkio veikla neužsiimančių ūkininkų valdomų plotų nėra daug – 67,1 tūkst. ha, arba 2,3 proc. nuo bendro deklaruojamo ploto.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovas Sigitas Puodžiukas anksčiau teigė, kad 2019 metais 55 tūkst. pareiškėjų turėjo 236 tūkst. ha pievų, bet neturėjo nė vieno gyvulio.
