Neatsižvelgimo į gamtą perspektyva – likti prie suskilusios geldos
„Sprendimą rinktis darnų ūkininkavimą, apie kurį tuo metu buvo kalbama daug mažiau, visų pirma lėmė gimtasis ryšys su vietove, kurioje ūkininkauju, nes vaikystę praleidau braidydama po žydinčias pievas Nevėžio upės slėnyje ir natūraliai nesinorėjo viso to sunaikinti ariant ir sėjant, – pasakoja pašnekovė. – Kita vertus, mačiau, kur nuveda neapdairus galvojimas apie produkcijos kiekį, neatsižvelgiant į savo žemę – jis paprasčiausiai nepasiteisina.
Net ir Kėdainių rajone, kuris garsėja kaip derlingos žemės kraštas, reikia vadovautis protingumo kriterijumi, žinoti savo dirvožemį, surinkti kuo daugiau informacijos apie savo valdomą žemę. Tarkime, Nevėžio slėniuose yra rūgštokas priesmėlis, tas dirvožemis yra palankus pievų biologinei įvairovei, žydintiems augalams, bet juos sunaikinęs, išaręs dirvą ir užsėjęs maistines kultūras, naudos negausi, – aiškina Vilma Živatkauskienė – Savo akimis mačiau, kai tokias pievas (jų našumas tik 20 balų) išarus ir užsėjus javais, dėl mažo derliaus laukai būdavo tiesiog užariami derliaus net nenuimant.“
Tokiu būdu Živatkauskų šeima nutarė auginti mėsinius galvijus juos ganydami Nevėžio pievose. Tiesa, pradėję dirbti jie taip pat mokėsi, ne viską atrado iš karto. Pirmuosius trejus metus ūkininkavo naudodami chemiją keliuose hektaruose, kur augino javus pašarams, bet nenorėdami naikinti žolinės augalijos pradėjo domėtis ekologinio ūkininkavimo galimybėmis, sėjomainos technologijomis, ir palaipsniui priėjo prie dabartinės praktikos, kai jų gyvuliai minta vien žoline augalija.
Žmonės nebenori gyventi prie purškiamų laukų
„Dabar esame apsupti žydinčių rapsų laukų, didžiulių monokultūrų. Vienoj pusėj mūsų žaliuojantis slėnis su didele biologine įvairove, tarsi sala Kėdainių rajone, o kitoje – jau išlyginti laukai, kur dirba naši technika“, – pasakoja V.Živatkauskienė ir prideda, jog pandemija ir karantinas paskatino vis daugiau šeimų ieškoti ramesnio gyvenimo kaimiškose vietovėse, taip pat ir jų slėnyje, ir jie ieško būtent žaliuojančių oazių, plotų su biologine įvairove, domisi ekologišku ūkininkavimu. – „Niekas nenori gyventi apsuptas chemija purškiamų monokultūrinių laukų, o situacija susiklostė taip, jog daugelis sodybų bent jau Kėdainių, Kauno, Pasvalio, Joniškio ir kituose „gerųjų žemių“ rajonuose, yra šalia tokių plotų. Taigi matome, kad visuomenės poreikiai ir požiūris keičiasi, todėl neišvengiamai turės keistis ir žemės ūkis.“
Ekologiškas produktas dar nereiškia, kad jis palankus biologinei įvairovei
„Ekologinis ūkininkavimas ir produktai dar nereiškia, kad tas ūkis ir praktikos yra palankios gamtinei įvairovei, – atkreipia dėmesį Vilma Živatkauskienė. – Perkamas ekologinis produktas taip pat realybėje gali būti pagamintas iš didžiulių monokultūrinių laukų gautos produkcijos, nes vidutinis ekologinis ūkis Lietuvoje yra daugiau kaip 200 ha ir vyrauja augalininkystė. Todėl nors ir ūkyje išlaikoma sėjomaina, bet laukas kurioje bus pasėta vienos rūšies grūdinė kultūra gali būti ir 100ha.
Ekologinis ūkininkavimas ir produktai dar nereiškia, kad tas ūkis ir praktikos yra palankios gamtinei įvairovei.
Tuo metu pašnekovė teigia, kad sveikiausia produkcija užauginama derinant ūkinę veiklą su biologinės įvairovės apsauga. Todėl jie su vyru koncentruojasi ne į masinę produkciją, o į aukštos kokybės sveiką jautieną, užaugintą gamtai palankiu būdu.
„Bendradarbiaujame su sveikos mitybos specialiste Ingrida Kuprevičiūte, kuri paskatino domėtis mėsa, auginama ganant bei šeriant gyvulius tik žoliniais pašarais, – pasakoja V.Živatkauskienė. – Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog sveikumo požiūriu laisvai besiganančio gyvulio, ypač biologine įvairove ir vaistažolių gausa pasižyminčiose pievose, mėsa yra vertingesnė nei to, kurio raciono didelę dalį sudaro grūdiniai pašarai. Tyrimai patvirtino, kad žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis ar jau sveikstantiems po vėžinių susirgimų, taip pat sergantiems autoimuninėmis ligomis, laisvai ganomų tik žoliniais pašarais šeriamų galvijų mėsa gali būti vaistas, ypač sultiniai, nes jie nesukelia uždegiminių reakcijų.
Auginimas ganant atitinka galvijų prigimtį, nes jie yra žolėdžiai, o ne mintantys grūdais. Nors papildžius galvijo racioną grūdiniais pašarais galima greitai užauginti galviją ir gauti marmuringą „steiką“, bet vertės sveikatai jis turės mažiau“, – teigia Lietuvos agrarinių miškų mokslų centro doktorantė. Moteris eina dar toliau ir šiuo metu rengia daktaro disertaciją, kurioje analizuoja biologiškai aktyvias medžiagas žolėje ir tai, kaip jos veikia mėsos sudėtį. „Turėdami tyrimų rezultatus, galėsime pateikti dar daugiau faktų vartotojams, pasiūlyti sveiką produkciją tiems, kuriems rūpi bioįvairovė, gyvūnų gerovė jų pačių sveikata“, – ateities planus dėsto Vilma Živatkauskienė.
„Žalias“ žemės ūkis – dabarties ir ateities ūkis
Vilma, jau penkiolika metų dirbanti žemės ūkio konsultavimo srityje, pastebi teigiamas tendencijas. Pasak jos, ateina jaunoji ūkininkų karta, kuri domisi inovacijomis ir agrarine aplinkosauga.
„Karantino metu vyko daug ūkininkams skirtų seminarų ir diskusijų, kurias kartu organizavo mokslo verslo ir konsultavimo įstaigos. Seminaruose dalyvaudavo po kelis šimtus ūkininkų, labai daug jaunų žmonių, kurie domėdavosi, diskutuodavo su mokslininkais, konsultantais, tai rodo didelį susidomėjimą ir gerą žemės ūkio perspektyvą Lietuvoje“, – džiaugiasi pašnekovė. Jos nuomone, tai yra žemės ūkio ateitis, nes geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai ūkininkas eina išvien su gamta, įsiklausydamas į ją, kitaip anksčiau ar vėliau jis liks prie suskilusios geldos.
„Jeigu alinsi žemę stengdamasis išgauti kuo daugiau derliaus einamuoju laiku, tai vieną dieną ji pasakys „stop“, nes visko negali išspręsti vien tik didindamas trąšų ir „chemijos“ kiekius, – teigia V.Živatkauskienė. – Tada turėsi arba trauktis, arba pakeisti mąstymą. Manau, kad ilgainiui tie, kurie nepersiorientuos, paprasčiausiai atkris. Net ir Kėdainių krašto ūkininkai jau pastebėjo, jog, nežiūrint trąšų kiekių, derliai ėmė mažėti. Todėl vis drąsiau jie savo ūkiuose išbando biologinius preparatus, organines trąšas, įvairina sėjomainą, augina tarpinius pasėlius, tręšia kintama trąšų norma, atsižvelgdami į dirvožemio tyrimus, ir džiaugiasi, kad į dirvą grįžta sliekai.“
„Gero ūkininko čempionatas“ – ūkininkaujantiems santarvėje su gamta
Šiemet ūkininkė tapo pirmą kartą Lietuvoje organizuojamo „Gero ūkininko čempionato“ komisijos nare. Nacionaliniu lygiu rengiamo čempionato tikslas – atkreipti dėmesį į lyderius, kurie ūkininkauja santarvėje su gamta, ir kartu parodyti, jog gamtai palankus ūkininkavimas gali būti agrarine, ekonomine ir socialine prasme progresyvus. Paklausta, kas jai yra geras ūkininkas, Vilma atsako, jog tai žmogus, norintis visą laiką tobulėti, mylintis savo žemę ir galvojantis ne vien kaip užsidirbti pinigų trumpuoju laikotarpiu, bet ir kokią žemę paliks savo palikuoniams ar kitiems žmonėms. „Taip pat geras ūkininkas yra tas, kuris dalijasi savo sukaupta patirtimi su kitais ūkininkais“, – prideda pašnekovė.
„Gero ūkininko čempionatą“ sudaro dvi dalys – ūkininkų ir seniūnijų konkursai. Ūkininkų konkurse bus varžomasi dėl dviejų – „Metų ūkininko” ir „Publikos simpatijos” titulų. Penkis pretendentus šioms nominacijoms atrinks komisija, kurią sudarys aplinkosaugos ir žemės ūkio ekspertai, galintys įvertinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius darnaus ūkininkavimo aspektus. Tuo tarpu „Publikos simpatija” iš 5 pretendentų bus renkama viešu balsavimu. Visi penki ūkininkai taps čempionato ambasadoriais. Seniūnijų konkurse bus apdovanojamos didžiausią proveržį skatinant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos. Seniūnijų laukia du apdovanojimai – „Agrarinės aplinkosaugos čempionė” ir „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė”. Nugalėtojai bus apdovanoti rudenį vyksiančioje ceremonijoje. Teikti ūkininkų kandidatūras galima iki gegužės 31 dienos.
Čempionatą bendrai organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir VšĮ Baltijos aplinkos forumas. Daugiau informacijos apie čempionato nuostatus ir registracijos anketą rasite čia.
