Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis 2013 metais buvo vienas referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatorių.
„Parduodami žemę užsieniečiams žlugdysime smulkiausius ūkininkus. Jūs nesužlugdysite stambesnių ūkininkų, nes mes galime nueiti į banką, galime pasiskolinti, o jie negali“, – tuomet kalbėjo R.Karbauskis.
Dabartinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tuomet buvo Žemės ūkio rūmų, kurie itin priešinosi žemės pardavimui užsieniečiams, pirmininko pavaduotojas. Dabar į Seimą jis ketina ateiti su nauju įstatymu, kuris palengvins žemės įsigijimą. Vyriausybė naujam įstatymo projektui jau pritarė.
Griežti saugikliai
Seimas, leidęs įsigyti žemę užsieniečiams, įvedė aibę įvairių apribojimų, tad nusipirkti žemės gali ne kiekvienas.
Tarkime, įverstas reikalavimas, kad žemės ūkio paskirties žemę gali pirkti tik žmogus, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. O tokiu laikomas asmuo, bent trejus iš pastarųjų dešimties metų vykdęs ūkio veiklą. Jei nevykdė, privalo pateikti įrodymą apie ūkininko išsilavinimą.
Naujame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo projekte, kurį trečiadienį palaimino Vyriausybė, reikalavimo dėl išsilavinimo nelieka. Taip pat nelieka reikalavimo dėl 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, siūloma atsisakyti nuostatos, kad žemę perkantis asmuo 50 proc. pajamų turėtų gauti iš žemės ūkio.
Įstatymas dar turės būti svarstomas Seime.
Švelninti pozicijas Lietuvą verčia ir Europos Komisija (EK) praėjusių metų viduryje pareiškusi, kad kai kurie žemės įsigijimo saugikliai yra nepagrįsti ir nesuderinami su Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principais.
Žemės ūko ministerija, baimindamasi EK baudų, siūlo Seimui įstatymą teikti skubos tvarka.
Ministerijos duomenimis, per trejus metus žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Ūkininkai nutarė: Briuselio nebijo
„Prezidiumo narių buvo vieningai nubalsuota, kad nereikia bijoti Briuselio“, – 15min sakė Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Sąjunga nepritaria Žemės ūkio ministerijos paruoštam projektui.
„Mes mažiausiai gauname iš visų Europos Sąjungos šalių išmokų ir ekonomiškai nesame lygūs su kitom ES šalimis, ir tai reiškia, kad kitos ES šalys gyvena geriau ir jos gali netgi pas mus žemę pirkti, jeigu mes „atlengvinsim“ visiškai saugiklius.
O mes pas juos nupirkti negalime, nes mūsų išmokos yra žemiausios iš visų Europos Sąjungos šalių, taigi mūsų konkurencinės sąlygos nėra lygios. Kai susilygins konkurencinės sąlygos, tada galime lengvinti įsigijimo sąlygas“, – kalbėjo J.Talmantas.
Jo teigimu, 2014 metais įvestais saugikliais žemės įsigijimui ūkininkai būdavo patenkinti, nes anksčiau užsieniečiai žemę pirkdavo per juridinius asmenis, taip pat ji būdavo perkama komerciniais tikslais: „Nupirkdavo žemę ir iškart dviguba kaina pernuomodavo tam pačiam savininkui, kuris ją dirbo prieš tai. Tikrai nė vienas ūkininkas nepasakė, kad tie saugikliai yra blogai.“
Jis baiminasi, kad, atsisakius dalies saugiklių, žemė vėl bus išnaudojama komerciniais tikslais: „Įsivaizduokite, dirbu žemę, žmogus sugalvoja parduoti, kažkas nusiperka ir pernuomuoja man dvigubai brangiau“.
Ruošė storą kilpą ūkininkams
Seimas 2014 metais priėmė itin griežtą saugiklių įstatymą, kurį pasirašiusi prezidentė išsyk liepė jį taisyti. Tačiau jis galėjo būti ir dar griežtesnis.
Tarkime, siūlyta, kad žemę galėtų įsigyti tik tie ūkininkai, kurie gyvena toje savivaldybėje, kurioje yra jų žemė, arba su ja besiribojančiose savivaldybėse.
Taip pat siūlyta numatyti prievolę pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus niekam neparduoti šio sklypo ir gaminti žemės ūkio produkciją, net jei tai ūkininkui būtų nuostolinga.
Anksčiau parlamentarai siūlė, kad lojalumą Lietuvai turėtų nustatyti Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris galėtų išduoti žemės pirkimui reikalingą pažymą.
Taip pat Seime nuskambėjo siūlymas, kad lietuvišką žemę galėtų dirbti tik lietuvių kalbą mokantys asmenys.
