„Šinšilų auginimas gali tapti potencialiu alternatyviu žemės ūkiu, kadangi šinšilų fermos įkūrimui nereikia turėti daug žemės, ko įprastai reikia auginant galvijus. Mano manymu, šis verslas yra labai patrauklus jauniems žmonėms, ir ypač į Lietuvą grįžusiems iš užsienio, kuriems trūksta užimtumo, ar kurie ieško galimybių kaimo vietovėse steigti savo verslą“, – komentavo V. Baltraitienė.
Ministrės teigimu, alternatyviais verslai ypač domisi jaunieji ūkininkai, kurie, pasinaudoję ES struktūrinių fondų programa, verslo pradžiai gali gauti iki 200 tūkst. eurų paramos.
Šinšilų auginimas gali tapti potencialiu alternatyviu žemės ūkiu, kadangi šinšilų fermos įkūrimui nereikia turėti daug žemės, ko įprastai reikia auginant galvijus
„Žinoma, kaip ir į bet kokį kitą verslą investuojant, reikia paskaičiuoti, pasverti savo galimybes, tačiau šiame versle rizikos yra mažiau, o ir rezultatas gaunamas per ganėtinai trumpą periodą“, – kalbėjo ministrė.
Ministrės duomenimis, bendras kailių eksportas Lietuvos ekonomikai, remiantis tarptautinio Kopenhagos aukciono duomenimis, kasmet duoda iki 125 mln. eurų pajamų, iš jų šinšilų ūkiai – apie 26 mln. eurų.
Sėkmę lemia kokybė
Seimo parlamentinės grupės, padedančios spręsti kaimo bendruomenėms ir ūkininkams rūpimus klausimus, pirmininko Ričardo Sargūno pastebėjimu, pradėjus didžiules ES struktūrinių fonų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšas skirti augalininkystei ir gyvulininkystei, žmonės ėmė steigti stambius ūkius, užmiršdami apie smulkaus verslo alternatyvą.
„Mes pamiršome, kad smulkus verslas, kuriam yra sudarytos tinkamos sąlygos, šiandien gali pilnai išlaikyti šeimą. Skatindami smulkųjį verslą mažųjų miestelių ir kaimų teritorijose, mažinsime finansinę ir socialinę atskirtį.
skatindami smulkųjį verslą mažųjų miestelių ir kaimų teritorijose, mažinsime finansinę ir socialinę atskirtį
Kitaip tariant, žmonės galės gyventi oriai, išlaikyti save ir savo šeimas, jiems nebereikės kreiptis į socialinės rūpybos skyrius ar bėgti į kitas šalis“, – tokį požiūrį išsakė R. Sargūnas.
Jo pastebėjimu, šinšilų auginimo verslo stiprybė – sąžininga konkurencija: „Kadangi visa šinšilų produkcija yra parduodama per aukcionus (pagrindinis aukcionas vyksta Kopenhagoje), pardavimai vyksta biržose elektroniniu būdu, pagrindiniu gamintojų siekiu tampa kokybiško produkto pateikimas.
Šiose biržose kiekvienas augintojas gali save įsivertinti, pagal tai, kaip jis šėrė gyvūnus, kokiomis sąlygomis juos laikė, kokia, atitinkamai, ir kaina jam yra siūloma aukcione. Tai yra sveikoji konkurencija, kurios tikslas – kuo aukštesnė produkto kokybė.“
Verslas ir mokslas dirba išvien
R.Sargūnas taip pat pabrėžia, jog sėkmingo verslo variklis – glaudus bendradarbiavimas su mokslo institucijomis, atliekančiomis specializuotus tyrimus vykdomo verslo srityje: „Turime atrasti aukso vidurį – kaip tinkamai laikyti bei prižiūrėti gyvūną. Į šiuos klausimus mums atsakymus gali pateikti tik mokslininkai, vykdydami tyrimus bei teikdami savo pastabas ir rekomendacijas.“
Konferencijoje pranešimus skaitę atstovai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos sveikatos ir mokslo universiteto (LSMU) ir Kauno technologijų universiteto (KTU) pristatė kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus, gyvūnų gerovę reglamentuojančius ES ir LR įstatymus bei jau atliktus šinšilų auginimo sąlygų mokslinius tyrimus.
Kiekvieno šinšilų augintojo tikslas – sudaryti optimalią gyvūnų priežiūros ir auginimo sistemą bei nuolatos ją tobulinti
Mokslininkai taip pat pabrėžė, jog mokslinių duomenų šiuo klausimu trūksta, ir tyrimų vystymas ateityje yra būtinas.
Savo praktika taip pat dalijosi ir šinšilų augintoja Diana Grudzinskienė, kuri šiuo metu teikia metodinę pagalbą tiems, kurie nori vykdyti šinšilų auginimo verslą.
„Kiekvieno šinšilų augintojo tikslas – sudaryti optimalią gyvūnų priežiūros ir auginimo sistemą bei nuolatos ją tobulinti. Mūsų pareiga – užtikrinti gyvūnų gerovę ir tinkamas auginimo sąlygas“, – teigė verslininkė.
Padėkos žodį taręs asociacijos TAGAVA vadovas Tomas Gailius išsakė viltis, jog šinšilų augintojų skaičius Lietuvoje tik didės, kas užtikrins ir regionų ekonominio gerbūvį.
Jo pastebėjimu, iniciatyvūs bei atviri Lietuvos šinšilų ūkininkai, bendradarbiaudami su mokslininkais, ilgalaikėje perspektyvoje galės perduoti savo praktiką kitų šalių augintojams.
Naujovė egzotiško maisto mėgėjams
Konferencijos metu renginio svečiai turėjo galimybę pirmą kartą paragauti šinšilų mėsos. Daugelio ragavusiųjų nuomone, mėsos skonis buvo panašus į kitos žolėdžio gyvūno – triušio mėsą.
2015 m. KTU Chemijos technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedroje KTU Chemijos technologijos fakulteto mokslininkės dr. Rimantės Vinauskienės atliktų mokslinių tyrimų metu buvo įvertintos mėsos savybės, maistingumas ir galimybės naudoti šią mėsą maistui.
Nors Lotynų Amerikoje šinšilų mėsa vartojama jau šimtmečius, Lietuvoje tai – egzotiškas produktas, tačiau TAGAVA vadovas T.Gailius tikisi, kad ir mūsų šalies gyventojai išbandys ir pamėgs šinšilų mėsą.
