Tiesa yra kitokia: mokytojų jau dabar trūksta,  ypač mūsų provincijose

Aktyvios mokytojų profsąjungos gina mokytojų interesus. Kas gina aukštųjų mokyklų dėstytojų interesus? Lietuvos aukštojo mokslo tarybos duomenimis, Lietuvos dėstytojų atlyginimas Europos atlyginimų vidurkių lentelėje anaiptol nepretenduoja į pirmas vietas. „Vidutinis dėstytojų ir tyrėjų atlyginimas Lietuvos universitetiniame sektoriuje šiuo metu tesiekia 619 eurų, o vidutinis darbo užmokestis šalyje – 713,9 eurų. Palyginimui priminsime, kad Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų vidutinis tarnybinis atlyginimas šiuo metu yra 1314 eurų. Ar profesionalus rengiantis dėstytojas yra žemesnės kvalifikacijos už valstybės tarnautoją? Ar jo darbas mažiau atsakingas? Žemi atlyginimai yra priežastis, dėl kurios aukštosios mokyklos prarado nemaža geriausių specialistų. Siekdami kokybės, turime užtikrinti adekvačius atlyginimus“, - sako Viktoras Pranckietis, Aleksandro Stulginskio universiteto dekanas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas. Dažnuose pasisakymuose teigiama, kad Lietuvoje mokytojų yra per daug. Minimas perteklius – 10 tūkstančių. Siūloma sumažinti mokytojų skaičių ir atsilaisvinusias lėšas panaudoti atlyginimams padidinti. „Tiesa yra kitokia: mokytojų jau dabar trūksta, ypač mūsų provincijose – kaimuose, miesteliuose, rajonų centruose. Neseniai vieno miestelio gimnazijos direktorius man pasakė: „Man trūksta dviejų mokytojų, bet žinau, kad jų negausiu.“ Mūsų skaičiavimai rodo, kad norėdami užtikrinti tinkamą mokomųjų dalykų dėstymą, šiais metais į pedagogines specialybes turėjome priimti apie 1500 studentų“, - teigia profesorė Vilija Salienė, LVŽS kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus. Dar neseniai Lietuvoje veikė daugiau nei 2000 bendrojo lavinimo mokyklų. Po 2009 metų reformos jų liko apie 1200. Ypač nukentėjo kaimo vietovės – jose uždarytų mokyklų daugiausia. „Mokyklų tinklas – savivaldybių rankose. Dabar išryškėjo paradoksali situacija – tos savivaldybės, kurios aklai nevykdė pertvarkos, sugebėjo kaimuose išsaugoti didelę mokyklų dalį. Iš čia pamokanti išvada ateičiai: daugiau sprendimo galių reikia suteikti savivaldybėms, kurios geriau žino realius poreikius ir galimybes“, - tvirtina profesorius Eugenijus Jovaiša, LVŽS kandidatas. Aštuntus metus Lietuvos švietimą valdo „krepšeliai“ . Yra teigiančių, kad krepšelių sistema yra „pati skaidriausia“, o švietimo sistemą sureguliuos laisvoji rinka. „Tik netoliaregis žvilgsnis gali matyti krepšelių sistemoje skaidrumą. Krepšelių sistema nesuderinama su viešuoju interesu, kuris grindžiamas valstybiniu reguliavimu: valstybė nustato strateginius švietimo uždavinius, užtikrina tinkamus išteklius ir vertina įgyvendinimą“, - sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.