Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, praėjusią savaitę sakė vidaus reikalų ministrė. Vis dėlto, kolektyvinės apsaugos statiniai nėra lygu slėptuvėms, kurios galėtų apsaugoti, pavyzdžiui, nuo bombardavimo iš oro. Prieš savaitę krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad Lietuvoje slėptuvės sovietmečiu buvo įrengtos tik branduolinio karo atvejui ir tik mažai visuomenės daliai. Jis pabrėžė, kad apsaugos statiniai yra laikina vieta slėptis: „Tai požeminiai garažai, rūsiai ir visa kita. Tai yra, pabrėžiu, laikinos apsaugos priemonės. O šiaip iš karo veiksmų zonos žmonės turi būti evakuojami“.
Pašnekovė – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
