Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių, remdamasi 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi su Sovietų Rusija. Lietuvai sugrįžus į sostinę, Gedimino kalne vėl suplevėsavo trispalvė, į miestą atvyko Lietuvos respublikos įgaliotiniai, sudarytas Laikinasis Vilniaus miesto magistratas. Vietos lietuviška spauda paskelbė, kad sostinėje bus ir duonos, ir tvarkos. Lietuvos valdžioje Vilnius išsilaikė kiek daugiau nei 40 dienų, iki spalio 9-osios, kada sostinę užėmė lenkų generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė. Kodėl šis 40 dienų laikotarpis mūsų atmintyje pernelyg blyškus? Ar sostinės likimas galėjo būti kitoks? Kaip įžengimą ir pasitraukimą iš Vilniaus prisiminė Lietuvos kariuomenės kariai?
Dr. Kęstutis Kilinskas – „1920-ieji: Vilnius iš rankų į rankas“.
