1989 m. vasario 15 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vykusios šventinės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo 3-osios sesijos fragmentai.
Sąjūdžio metraštininko Leono Glinskio videofilmas.
(Šaltinis: CD-ROM knygoje "Lietuvių tauta ir pasaulis. [T.] 6: Lietuvos sąjūdis Kaune" / [sudarytojai Arimantas Dumčius, Arvydas Kšanavičius]. - Kaunas : Kauno medicinos universiteto leidykla, 2004.)
http://www.libis.lt:8082/orderLoadForm.do?pageSize=1&gotoPage=3&biDetLink=true&biRecordIdLink=320854&doBackSearch=1&CQLQuery=Autoritetinio001%20any%20%22LNB%3AV*336360%3B%3DBH%22&catalog=false&doNotHistory=1
Atkreiptinas dėmesys, kad po vidurnakčio, 1 val. 40 min., šioje Sąjūdžio Seimo sesijoje priimta LPS Seimo Deklaracija, kurioje konstatuojama:
"1918 m. vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės aktas išreiškė lietuvių tautos siekį kurti demokratišką valstybe. Nepriklausomybės kovose apginta Lietuvos Respublika buvo tarptautiniu mastu pripažinta ir tapo Tautų Sąjungos nare. Nors Vokietija ir TSRS 1939-1940 m. ultimatyvia prievarta ir tarpusavio susitarimu aneksavo Lietuvos valstybę, juridinis tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas tebegalioja.
Lietuvių tauta niekada nesusitaikė su valstybės suvereniteto praradimu, įvairiais būdais priešinosi hitleriniam bei stalininiam genocidui ir didžiavalstybinio kolonializmo apraiškoms. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis reiškia tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato.
Pasikliaudama TSRS aukščiausiosios vadovybės skelbiamu nauju politiniu mąstymu bei M. Gorbačiovo kalboje SNO Generalinėje Asamblėjoje 1988 m. gruodžio 7 d, pabrėžta tautų pasirinkimo teise, Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, jos valstybinį suverenitetą, neapsiribodamas daliniais pasiekimais. Sąjūdžio tikslas - kovoti prieš nuopuolį ir išsigimimą, statyti naujus Lietuvos gerovės pamatus, kurti laisvo ir demokratiško tautos apsisprendimo sąlygas.
Sąjūdis pasisako už socialinį teisingumą, žmoniškumą ir demokratiją, už Lietuvos tautinių mažumų kultūrinę autonomiją Lietuvos valstybėje, už jos tradicinį neutralumo statusą demilitarizuotoje Europos zonoje, už visuotinai pripažintas žmogaus ir piliečio teises, iš kurių kyla ir bendroji Lietuvos piliečių teisė: nepriklausomai rinktis bei ugdyti savas valstybinio gyveninio formas.
Sąjūdis kviečia vienytis visas patriotines Lietuvos visuomenės jėgas Tėvynei kelti ir ugdyti.
Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis
Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas Romualdas Ozolas
Kaunas, 1989 m. vasario 16 d."
