Namai, kuriuose žmonės atsiskleidžia – taip apie grupinio ir savarankiško gyvenimo namus bei apsaugotą būstą sako socialiniai darbuotojai, padedantys čia įsikurti ir gyventi negalią turintiems žmonėms. Šie namai ateityje pakeis iki šiol Lietuvoje veikusias institucinės globos įstaigas, taip suteikiant galimybę jų gyventojams tapti visaverčiais visuomenės nariais.
Tiek grupiniuose, tiek savarankiško gyvenimo namuose žmonės su negalia gyvena tarsi viena didelė šeima – vienuose namuose įsikuria ne daugiau nei 10 asmenų ir socialinis darbuotojas. Gyventojai patys gaminasi valgyti, tvarkosi, švenčia šventes, neretai turi šiltnamį ar daržą, kuriuose augina daržoves, eina pas kaimynus, į renginius bendruomenėje, prisijungia prie įvairių organizacijų, klubų veiklos. Padedami socialinių darbuotojų jie mokosi ir apsipirkti, mokėti mokesčius, planuoti ateitį.
Apsaugotame būste apsigyvena savarankiškiausi žmonės su negalia. Socialiniai darbuotojai juos aplanko, reguliariai palaiko ryšį, tačiau negyvena kartu.
Kuo panašūs, o kuo skiriasi grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas?
Kaip juose jaučiasi žmonės su negalia?
Kodėl tokie būstai yra žymiai geresnė alternatyva įprastoms globos institucijoms?
Apie tai 15min studijoje tiesioginės transliacijos metu pasakojo Institucinės pertvarkos projekto vadovas Gytis Baltrūnas, Kaune įkurtų gyvenimo namų ir Kauno „Arka“ bendruomenės vadovas Gedas Malinauskas bei Adakavo socialinių paslaugų centro gyventojas Edvardas Gasinskas.
