Šimet buvo tie antrieji metai, ir jau rugsėjy, kai bebrai įprastai imasi tvarkyti savo užtvankas, taisyti trobeles, pasimatė, kad daug jų bebraviečių likę sausumoje. Ruseno silpna viltis, kad užklups lietūs ir viskas taps „kaip seniau“. Deja, dalis bebraviečių taip ir liko be vandens. Bebrai patraukė prie didžiųjų upių – čia jie gyvens šiek tiek kitaip: nestatys trobelių, raus urvus stačiuose krantuose. Tačiau medžius kirs ir kaups atsargas žiemai.
