Kino centras „Garsas“ Panevėžio kultūros bendruomenei daugelį metų yra ypatinga vieta. Šis sovietinio modernizmo pastatas istorijoje įsirėš ne vien dėl savo architektūrinių ypatybių ar jame rodomo nekomercinio kino bei vykdomos edukacinės veiklos. Tačiau dabar „Garsas“ tapo vertybinio konflikto simboliu. Jau šiandien kino centras stovi be plačiaformačio ekrano ir yra ruošiamas griovimo darbams. Vietoje jo po kelerių metų šioje vietoje išdygs modernus Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kuriame žadama vykdyti įvairiapusę kultūrinę veiklą nuo parodų iki nekomercinio kino rodymo. Bet šis virsmas – jautrus įvykis kultūros bendruomenei. Vieni tiki, jog „Garsas“ yra kultūrinis paveldas, kiti – mano, jog su sentimentais reikėtų atsisveikinti ir judėti pirmyn. Ar konflikto galėjo nebūti? Kaip šį pastatą ir situaciją mato žmonės, buvę konflikto epicentre? Kaip dabar atrodo „Garso“ kino teatras be daiktų?
