Aušrai Maldeikienei noriu prisipažinti, kad tam tikra prasme - ją myliu. Jos nuostabu klausyti - jei kiekvieną dieną ji man kalbėtų vietoje radijo, būčiau labai laiminga. Tačiau labiausiai ji man imponuoja savo gebėjimu kažką pavadinti kvailiu, jei tas kažkas pasielgė ar pasakė neprotingai, tačiau ir toliau gebėti tą žmogų vertinti už savybes ir veiksmus, kurie jai atrodo teigiami. Aušra nėra intrigantė ir už tai ją gerbiu.
Tikiu, kad laidos vedėjas – nėra laidos žvaigždė. Žvaigždė – pašnekovas, kurio įdomiausių pusių atskleidimas – vedėjo darbas. Todėl kviečiu pamatyti, ką šįkart pavyko atskleisti.
Laida „AŠ MYLIU“ – dviejų metų senumo sapnas. Sapne pasakiau, kad tai nuostabi idėja: pašnekovas gali kalbėti apie tai, ką jis myli – nuo jogos, Jono ar Danutės, vazoninių gėlių, raudonos spalvos, miego, knygų autoriaus iki sesers, knygos, pomidorų ar spalvotų batų raištelių. Vadinasi, pašnekovui nebus nuobodu, nes temos – arčiausiai jo širdies. Ir žiūrovas tai jaučia.
