Šok ir nesustok
Olegas: „Kai mus pakvietė atvykti į Kosove surengtą seminarą, pasakė, kad ten vyks „workshopai", galėsime įsirašinėti studijose. Į Bulgarijos sostinę Sofiją atskridome lėktuvu, o iš jos iki Kosovo teko važiuoti autobusu. Kelionę net baisu prisiminti. Galima būtų net filmą susukti - Makedonijos kareiviai, pasikabinę ant kaklų automatus, išsivedė mus iš autobuso, išrikiavo, liepė atidaryti gitarų dėklus. O juk ketvirta valanda ryto, lyja -- tikras siaubas. Kartu su mumis keliavo kažkokie bulgarai, turkai, autobuse visą laiką skambėjo vietinė muzika. Pasižiūri į bendrakeleivius, o vienam ant rankų avis mekena. Tad dar tik važiuodami autobusu sočiai „prisivalgėme" Balkanų kultūros. Tą pačią dieną, kai atvažiavom į Kosovą, Pėją, pradėjome groti, ir muzika gimė iš karto. Norėjome dainą įrašyti su vietos muzikantais, bet jų neradome". Maksas: „Kaip neradome? Nusigėrė ir apsirūkė jie visi". Olegas: „Muzika gimė prieš ketverius metus, o žodžiai buvo parašyti prieš du mėnesius, visiems kartu susėdus studijoje. Tai lyg asociacija su linksmu miestietišku šėlsmu".
Šok ir nesustok (Chuligans, 2005)
Taksistai kviečia pavežėt mane
Mojuoju jiems ranka
Merginos mirksi, šaudo akimis
Ir kviečia pas save
Ir stabdžiai ima nebeveikt, aš ant bangos
Laikykite mane!!!
Šok, plok, kriok ir nepasiduok
Šok, plok, kriok tik neapsijuok
Po dešimtos aš vis dar ant bangos
Žvaigždžių dar nematyt
Kišenės gilumoj yra moneta
Reikia iškrapštyt
Ir nesimato šėlsmui pabaigos
Laikykite mane!!!
Šok, plok, kriok ir nepasiduok
Šok, plok, kriok tik neapsijuok
Jau po trijų ir po kelių barų
Gyvenimas-banga
Ir nežinau į kokį miesto tašką neša jos jėga
Aplinkui tiek pažįstamų mergų
Beje aš nepažįstu jų!!!
Šok, plok, kriok ir nepasiduok
Šok, plok, kriok tik neapsijuok 2X
