Liturginių metų pradžią žymintis advento laikotarpis yra tylus, pilnas susikaupimo ir būsimo stebuklo laukimo.
Mes, Lietuvos broliai pranciškonai, kviečiame kartu keliauti per adventą ir šv. Kalėdų laukimą įprasminti kasdieniu Evangelijos apmąstymu.
Norime jus lydėti šioje kelionėje ir su kiekvienu adventą skaičiuojančiu kalendoriaus lapeliu padėti pripildyti širdis Dievo žodžio.
Br. Carlo Bertagnin OFM komentuoja Evangeliją pagal Luką (Lk 5, 17-26)
„Vieną dieną jis mokė žmones. Ten sėdėjo fariziejų bei Įstatymo mokytojų, kurie buvo susirinkę iš visų Galilėjos ir Judėjos kaimų, taip pat iš Jeruzalės. O Viešpaties galybė skatino jį gydyti. Štai vyrai neštuvais atgabeno paralyžiuotą žmogų. Jie bandė jį įnešti vidun ir paguldyti priešais Jėzų. Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių gausybės, jie užlipo ant plokščiastogio ir, praėmę plytas, nuleido jį kartu su neštuvais žemyn į vidų ties Jėzumi. Matydamas jų tikėjimą, jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos!“ Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai pradėjo svarstyti: „Iš kur šitas piktžodžiautojas? Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas!“ O Jėzus, perpratęs jų mintis, prabilo: „Kam jūs taip manote savo širdyje? Kas lengviau – ar pasakyti: 'Tavo nuodėmes tau atleistos', ar pasakyti: 'Kelkis ir vaikščiok?!' O kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje galią atleisti nuodėmes, – čia jis tarė paralyžiuotajam, – sakau tau: kelkis, imk savo patalą ir eik namo“. Tas tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo namo. Visus pagavo nuostaba, ir jie garbino Dievą. Apimti baimės, jie kalbėjo: „Šiandien matėme nuostabių dalykų.“
