Posakis „Neišsižadėk ubago lazdos, terbos ir tiurmos“ šioje istorijoje įgauna visai kitą prasmę. Viačeslavas – cirko artistas, kuris savo noru atsiduria… kalėjime. Ne, jis nepadarė nusikaltimo ir jame nesėdi – jis savanoriauja ir nuteistuosius moko vaikščioti kojūkais ar žongliruoti. Jaunas vyras jau beveik metus savo noru kalinčiuosius moko cirko meno. „Laisvėje manęs nereikėjo, tad pamaniau – eisiu ten, kur manęs reikia“, – atvirauja Viačeslavas. Jis mano, kad prasikaltusįjį nuteisia, pasodina 10–20 metų ir visi pamiršta, o kai žmogus išeina, visi nori, kad jis jau būtų pasikeitęs – pasikeitęs į gerąją pusę. „Tuomet reikia savęs paklausti, kiek tu prie tų pokyčių prisidėjai. Juk prisidėti gali kiekvienas!“ – įsitikinęs cirko savanoris.
