Antanina su savo kaimynėmis, kurias vadina draugėmis, kas vakarą susiburia ir dainuoja. Dainuoja iš širdies, sau ir savo kraštui, Lietuvai ir visiems žmonėms. Anksčiau dainavusios įvairiuose ansambliuose, dabar, sako, yra tokios gražios, kad dainuoja tiesiog sau. „Kur einu, ten ir dainuoju. Kaimynės galvodavo, gal aš išgėrusi“, – smagiai juokauja Antanina. Ir tikrai – juk nėra jokio tikslo ir prasmės atsisėdus verkti. Maža to, dainos ir tautiniai rūbai moteris lydi net pjaunant rugius. Ir apskritai dainavimas – ne vien dėl dainavimo, nes moterys ir pasikalba, ir socializuojasi, ir pasiguodžia ar pasidžiaugia kartu.
