Vilnius Gegužės 3-iosios konstitucijos epochoje tapo vienu svarbiausių Abiejų Tautų Respublikos politinių centrų. Vilnius tapo miestu, kuriame buvo sprendžiamas egzistencinis istorinis klausimas: ar Lietuva išlieka laisva su Lenkija, ar tampa Rusijos imperijos provincija? Pirmą kartą nuo XVII a. vilniečiai gynė savo miestą kaip savo pačių gyvybingumo ir prasmingo buvimo garantą. 1791–1794 metų atkarpa Vilniaus gyvenime buvo jo šlovės epocha.
Paskaitos eksponatas – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1791 m. liepos 5 d. aplinkraštis apie miestų teises. Eksponatą pristato Istorijos rinkinių skyriaus vyr. muziejininkas Vytautas Aleksiejūnas.
Tai paskutinė Lietuvos nacionalinio muziejaus bei Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto rengiamo ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ paskaita, kurių metu muziejininkai pristato saugomą vertybę, o istorikai atskleidžia su eksponatu susijusio laikmečio kontekstą.
