Sekmadienio vakarą, 21:10 važiuojant iš kaimo namo, pastebėjome didelį kamuolį dūmų. Jis buvo vos pradėjęs kilti. Pasidarė įdomu, kas vyksta, nes kaip žinia, miestelis „Ežerėlis“ (kuriame nėra nei vieno ežero) yra apsuptas Durpynų (Durpės – organinė degioji nuosėdinė uoliena, susidariusi iš pelkių augalijos liekanų, kurios ne visai mineralizavosi dėl vandens pertekliaus ir deguonies trūkumo.) Užsidegus durpių laukui labai sunku jį užgesini. Dega gyliai po žeme, susidaro pavojingi krateriai.
Nuvažiavome paikrinti, ten viso labo degė ūkinis pastatas. Virš pastato buvo aukštos įtampos laidai, kas sudarė pavojingas sąlygas gesinti. Susirinkę žmonės baimonosi, kad ugnis nepersimestų į už geležinkelio bėgių esančius durpynus.
Befilmuojant atvažiavo ir vienintelė miestelyje esanti gesinimo sisterna su gaisrininkais. Buvo gražu žiūrėti, kaip gaisrininkai profesionaliai atliko savo darbą. Nors jie buvo tik dviese, bet dirbo kaip už visą komandą. Kol jie darė viską, kad liepsna neišplistų, iš Kauno važiavo pastiprinimas (3 autosisternos su vandeniu ir gaisrininkų brigadomis). Jau per pirmas 20 minučių tie 2 vietiniai gaisrininkai nuramino liepsnas ir perėmė gaisro valdymą.
Mažuose miesteliuose mažai veiklos, tai buvo smagu žiūrėti, kaip žmonės išėjo iš namų, susitiko, sveikinosi, kalbėjosi, vienijosi stebėdami... gaisrą. Žinoma, padėti jie niekuo negalėjo, bet juk įdomu, kas vyksta tavo miestelyje.
