Kartais pavasario laukimas užtrunka. Tačiau paukščiai tikrai nepraranda nei kantrybės, nei noro – jie gyvena lyg niekur nieko, kai kada paima žmonių pasiūlyto lesalo, bet paprastai apsirūpina pačios tuo, ką davė gamta. Atrodo, kad gulbės savo buvimu liudija paprastą savo giminės tiesą: tai mūsų ežeras, ir mes niekur iš jo neskrisime!
