Daugelis pastebi, kad dinamiško gyvenimo diktuojamas tempas gali mus išmesti iš balno. Norėdami viską pamatyti, visas parodas ir šalis aplankyti, perskaityti draugų rekomenduotą ar ant naktinio stalelio vis kraunamą literatūrą, pasiekiame tokią stadiją, kai ta „beprotiška gyvenimo skuba“ mus tarsi suparalyžiuoja, ir pasirenkame kitą kraštutinumą – išvis nieko nedaryti.
