Aurelija savanoriauja hospise. Ne, tai nėra ligoninė, ir net ne slaugos namai. Tai – širdies namai, kur atvežami onkologiniai ligoniai, kuriems gydytojai, deja, jau nebegali padėti. Kaip pati Aurelija sako, jos savanorystė yra labai plati – susijusi su žmogumi, santykiu su juo: „Tai nėra vien santykis su ligoniu, bet ir su šeimos nariais, personalu ir kitais savanoriais.“
