Anapilin iškeliavo Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas. Žinia apie K.Glavecko mirtį pasiekė per jo gimtadienį. Signataras gimė 1949 m. balandžio 30 d. Vilniuje.
Baigęs sostinės Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, 1967-1972 m. jis studijavo tuomečio Vilniaus valstybinio universiteto (VU) Pramonės ekonomikos fakultete. Nuo studijų baigimo iki 1990 m. dėstė VU Ekonomikos fakultete. 1987 m. buvo suteiktas suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis, 1989 m. – profesoriaus vardas.
K.Glaveckas buvo vienas parlamento senbuvių. 1990-1992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas.
Prisimindamas Kovo 11-ąją politikas kartą sakė: „Tuomet buvę 10 proc. baimės ir 90 proc. ryžto padaryti tą dalyką iki galo, nepaisant nieko“. Labiausiai iš tos dienos įsiminė pats balsavimas ir po jo įvykęs Sovietų Sąjungos vėliavos nuleidimas bei Lietuvos vėliavos pakėlimas. „Atmosfera buvo jaudinanti, ore tvyrojo didelė įtampa, nes visi suprato, kad mes pradėjome griauti Sovietų Sąjungą.“
Po pirmalaikių rinkimų K.Glavecko parlamente neliko. Jis kurį laiką konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, 1992 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą ir iki 1998 m. buvo jo tarybos pirmininkas, 1993-1996 m. ėjo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininko pareigas. Kituose rinkimuose K.Glaveckas vėl pasirodė sėkmingai ir sugrįžo į Seimą. Nuo to laiko parlamentaru buvo išrinktas septynis kartus iš eilės. Kelis kartus vadovavo Biudžeto ir finansų komitetui, buvo jo vicepirmininkas.
1996 m. politikas į Seimą pateko su Lietuvos centro sąjunga, vėliau buvo šios partijos pirmininkas.
2002 m. K.Glaveckas nesėkmingai bandė jėgas prezidento rinkimuose.
2003 m. dalis Lietuvos centro sąjungos narių susijungė su liberalais ir moderniaisiais krikščionimis demokratais. Taip gimė Liberalų ir centro sąjunga. Po poros metų kilus įtampai dėl jos pirmininko Artūro Zuoko reputacijos, K.Glaveckas sustabdė narystę partijoje.
Dar po kurio laiko liberalcentristams skilus, K.Glaveckas tapo naujai susikūrusio Liberalų sąjūdžio nariu. Su liberalais jis liko ir po lyderio Eligijaus Masiulio politinės korupcijos skandalo, kai pasitraukus daliai narių buvo įkurta Laisvės partija. Tuomet K.Glaveckas tvirtino liksiantis liberalas. 2020 m. į Seimą jis pateko pagal Liberalų sąjūdžio kandidatų sąrašą, rinkėjų iš 12-os vietos pakeltas į 6-ą. Bet netrukus bendražygių santykiai ėmė šalti. Paraginęs partijos lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen nevadovauti Seimui, nes tuomet partija liks be pirmininkės, jis pasitraukė ne tik iš parlamentinės frakcijos, bet ir iš partijos bei prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės. K.Glaveckas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Politikas mėgo sportą, keliones, meškeriojimą. Jo žmona buvo taip pat Seime anksčiau dirbusi Rūta Rutkelytė. Su pirma žmona K.Glaveckas buvo susilaukęs dukterų Ramunės ir Živilės.
