Vasaris Lietuvoje tradiciškai yra šviesos sugrįžimo, pūgų ir nesibaigiančios orų kaitos mėnuo. Vasarį įprasta regėti saulę, kurią po akimirkos užgožia juodi debesys, papilantys sniegą ar krušą, o dar po akimirkos vėjas šalin nustumia debesis ir atveria žydrą skaistų dangų. Tokiu metu jau smagiai ir skaidriai tilindžiuoja didžiosios zylės, sausom šakomis pradeda groti geniai, rytais burbuliuoja tetervinai. Tokiu metu žiemą visur pradeda raudonuoti sniegenos – žmonės sako, kad jos atskirdo „iš žiemos, iš sniegų“. Negali stebėtis tokiu sakymu, nes šiuos paukščius visi dažniausiai tik žiemą pamatydavo ir davė jam tokį žiemišką vardą.
