„Aš visada jaučiausi kažkokia netikusi, brokuota. Tarsi visi žmonės, kurie yra liekni, jie yra geri, sveiki ir laimingi, o aš, tol kol nebūsiu liekna, neturiu teisės džiaugtis gyvenimu“, – prisimena Aelita Zabulionė. Šešios dienos bado ir viena persivalgymo – taip kurį laiką gyveno mergina ir manė, kad tai yra normalu. Kuomet svarstyklėse skaičiai nerodydavo rezultato, kurio taip troško, Aelita labiausiai išgyvendavo dėl tėvų. Būtent prieš juos dar būdama vaiku ji jautė atsakomybę numesti svorio.
Sveikti nuo valgymo sutrikimų moteriai padeda jos vyras. Kartu pravėrę psichoterapeutų duris, abu džiaugiasi Aelitos rezultatais. Šiandien paklausus, ar ji jaučiasi graži, moteris nedvejodama atsako – taip.
