Dar prėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje Vilnius buvo laikomas baroko, tai yra XVII–XVIII amžių, miestu. Teko taikytis su teiginiais, kad Lietuvos sostinėje iki tol nebūta mūrinių gotikinių gyvenamųjų pastatų. Tačiau vieno Pilies gatvės namo tyrimai nusiminimą pakeitė pasididžiavimu. 1967 m. istoriko Adolfo Raulinaičio straipsnyje „Vilniaus senamiestis senėja ir gražėja“ pasidžiaugta, kad viso labo per pusantrų metų tyrimų Vilniaus senamiestyje buvo surasta daugiau kaip šimtas gotikos ar jos likučių turinčių pastatų. O restauratoriai šiuos atradimus padarė matomus ir pačiupinėjamus. 9 dešimtmetyje Vilnius, prieš tai žinotas kaip baroko miestas, buvo paskelbtas gotikos miestu.
Kaip tai keitė miesto istoriją ir lietuvių savivoką? Kaip šiuos procesus vertino amžininkai? Ką apie tai sako paveldo ir atminties teorijos? Tai ir bus gvildenama paskaitoje.
Dr. Salvijus Kulevičius – Salvijus Kulevičius „Kaip Vilnius rūbą keitė: apie gotikinio miesto atradimus sovietmečiu“
Eksponatas: Pastatas M. Gorkio (dab. Pilies) gatvėje Nr. 12. Pagrindinio fasado pietinė dalis. Vilnius, 1957 m. Aut. Arkadijus Kanduralovas. Popierius, tušas, grafitas. Pristato Diana Streikuvienė (LNM).
