Kas nutinka su šeima, kai dešrą gali iškeisti į pianiną, o cukrus nebeišpilstomas į popierinę tūtą?

Kultūra
2021-02-27 21:32
Prisimenant 90-uosius dažniausiai kalbama apie politinius ir ekonominius procesus. Jau mokyklos suole (o dabar prie virtualių pamokų ekranų) sužinome apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Tačiau, norint suprasti ano meto istoriją, ir kaip tai veikia mūsų dabartį, to nepakanka. Juk, nepaisant politinių pokyčių, visuomenė taip greitai nepersimainė, o staigus kasdienių įpročių keitimas galėjo ne vienam sukelti nemenkų iššūkių ir klausimų. Kadangi svarbių valstybingumui datų minėjimas į tuos klausimus atsakyti nepajėgus ir šiandieninių socialinių problemų nepaaiškina, pokalbio apie 90-ųjų istoriją temas reikia plėsti. Kaip keitėsi mūsų socialinis pasaulis, kalbant apie šeimą, jos kūrimą ir gyvenimą joje, pristato sociologė prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Vaizdo įraše iš sociologinės ir demografinės perspektyvos nagrinėjama, kaip pasikeitęs socialinis kontekstas veikia šeimą: kaip kinta santuokų skaičius ir besituokiančiųjų amžius, kokie dalykai tampa svarbūs šeimyninei laimei, kokią įtaką tai turi lyčių vaidmenims kasdieniuose buities darbuose. Šie trumpi filmukai yra projekto „Pereinamojo laikotarpio dialogas“, kurį įgyvendina Atviros Lietuvos fondas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis iš Vokietijos, Bulgarijos, Lenkijos, Kroatijos, Ukrainos ir Rusijos, dalis. Dirbdami drauge partneriai nagrinėja, ko ir kaip yra mokoma apie pereinamąjį laikotarpį (ang., transition period) jų šalių bendrojo ugdymo mokyklose; pasitelkdami vieni kitų patirtį, rengia mokomąją medžiagą mokytojams, galinčią papildyti šį mokymą įvairesnėmis perspektyvomis.

Taip pat žiūrėkite